Elžbietos nuotykiai

Ar pedagogų abejingumą išgelbės “Vaikų kolonijos”?

Nesu didelė TV žiūrėtoja, tačiau vakar prieš išeinant į treniruotę, akys užkliuvo už “Paskutinės instancijos” laidos apie vienos tiek fizinį tiek baisų psichologinį smurtą patyrusios mokinės gyvenimo pabaigą – savižudybę. Kaip emociškai visa situacija turėjo iškankinti šį žmogų, kad jam užteko drąsos tas sekundes ar net minutes laikyti galvą ant bėgių atvažiuojant traukiniui? Vien apie tai pagalvojus, pašiurpsta oda. O gal negalvokime? Gal prisiimkime vaidmenį – jos klasiokų, pedagogų, mokyklų direktorių, policijos abejingumą? Juk taip lengviau.

Mergaitei buvo įvykdytos trys viešos egzekucijos ir begalė dienų persekiojimo už naivų komentarą apie draugės kūno formas. Vėliau jos persekiojimas tapo viso miesto/miestelio jaunimo pagrindiniu pasilinksminimu. Visa tai buvo filmuojama ir dalinama visiems. O juk Mildos tėvai kreipėsi pagalbos visur, kur tik galėjo. Ėjo šnekėti su klase, kreipėsi į mokytojus, direktorių, bandė pasišnekėti su smurtą Mildos atžvilgiu inicijavusių vaikų tėvais, po sumušimo net kreipėsi į policiją ir visur susidūrė su abejingumu viskam – tiek jų dukrai, tiek pačių žmonių gyvenimui. Advokatai pasakė, kad nepilnamečių dėl šito jie nubaus negalės. O ką ta bauda duotų? Prisiminkime kraupų Vilniaus „Volungės“ pradinėje mokykloje siautėjantį ir savo bendraamžius skriaudžiantį peiliu apsiginklavusį antroką. Daugiausiai kaip jį galėjo nubausti, tai duoti įspėjimą tėvams. Jei situacija pasikartotų, tebūtų antras įspėjimas tėvams. Vėliau gal trečias..

Mano septintokas brolis taip pat turėjo panašių problemų. Kažkoks mažvaikis, kuris galvoja, kad jam leidžiama viskas užlipo jam ant sprando ir dar ėmė kurstyti visą klasę. Mano broliukas netylėjo ir pasiskundė tėvams, šie taip pat nesedėjo rankų sudėję – ėjo pasišnekėti su auklėtoja. Manot, jai tas rūpėjo? Tada sekė pokalbis su direktore. Ir šis nieko gero nedavė. Vėliau dar vienas pokalbis su auklėtoja, kur jiems buvo tiesiai šviesiai pasakyta, kad smurtaujančiam berniukui nieko negali padaryti ar pasakyti, nes direktorei (kuri yra gana svarbi politinė veikėja vienam šiuo metu smarkiai susimovusioj partijoj) labai svarbi to berniuko motina ir ji uždraudė užkabinti “vargšą berniuką”. Še tau, kad nori. Žinoma “meilutis” po tokių padrąsinimų įsijautė ir ėmė naudoti fizinį smurtą. Po ligoninėje užfiksuoto galvos sutrenkimo ir grasinimo direktorei su visa situacija kreiptis į švietimo ministeriją, tas “liūlys” pagaliau buvo nugesintas.

Po velniais, šitokiu abejingumu ir sustabarėjusiais įstatymais, mes tik kurstom tą pyktį esantį paauglių viduje. Paliekama susidoroti su savo problemomis pačiam paaugliui, kuriam tuo metu mokykla atrodo vienintelis gyvenimas. O kai gyvenimą tau paverčia pragaru, iš kurio nėra jokių būdų pabėgti, vienintelė išeitis nesusiformavusiai asmenybei, kuri dar nesupranta mirties amžinumo, yra toji sulyrinta, išaukštinta mirtis.

Ir žinot, kokią išeitį siūlo dėdės viršuje? Štai citata:“Siūloma įdiegti mokyklose ir jų prieigose specialias apsaugos priemones: vaizdo stebėjimo kameras, aptverti mokyklų teritorijas. Taip pat siūloma parengti ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias vaiko apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, gaunamo viešojo naudojimo kompiuteriniais tinklais.”

Jaunų šeimų informacijos centro pareiškimas:”Jaunų šeimų informacijos centras, reaguodamas į Vyriausybės siūlymus, išplatino pranešimą. Jame rašoma: „Visos išvardintos programos, kurias vykdys mokyklos ir kitos institucijos, yra skirtos ne prevencijai, o reakcijai. Visos programos skirtos nusikalsti linkusių vaikų perauklėjimui ar smurto aukų apsaugai, psichologinei pagalbai. Sutinku, tai būtina, bet kur kiti 90 proc. vaikų? O gal jau pripažįstame, kad visi vaikai smurto aukos? Arba nusikalsti linkę? O rūpestis dėl paprastų vaikų auklėjimo perkeltas VIEN tik tėvams. O pabaigoje gražiausia vaikų auklėjimo ir ugdymo priemonė, kurią įgyvendins Vyriausybė, – aptvertos mokyklos ir vaizdo kameros. Teliks pakeisti pavadinimus. Anksčiau tai būtų – Vaikų kolonija, dabar bus Vaikų socializacijos centrai. Panaikinome valstybės sienas juosiančias spygliuotas tvoras, aptversime jomis vaikus nuo gyvenimo“.

Dar siūloma padidinti įvairių psichologų kiekį mokyklose. Tačiau tarkim mano mokykloje esanti psichologė atrodo taip, lyg jai pačiai reiktų nemažai psichoterapijos valandų. Jei iškiltų kokia bėda, niekad net nepamąstyčiau pas ją užeiti. Ir apskritai, nemanau, kad Lietuvos mokyklose psichologais galima pasitikėti. Atrodo lyg jie būtų sukišti į kišenę mokyklos valdžios, kuri visiškai nenori prisiimti papildomų problemų apsaugant vaikus nuo mokyklose vyraujančio smurto.

O ką daryt? Manau visų pirma reiktų panaikinti požiūrį, kad mokytojas yra viršesnis už mokinį. Mokytojo vaidmuo turėtų būti, kaip žmogaus turinčio didelį žinių ir patirties bagažą, o ne represijų vykdytojo. Taigi jau savaime klasėje tvyro slogi įtampa. Pamate šį modelį, vaikai taip pat formuoja ir savo santykius: surandamas atpirkimo ožys, t.y. silpnesnis ir ant jo išliejamos visos blogos emocijos.

OK, pratęsiu ryt, šiek tiek subjuro nuotaika, sunku rašyti :) Šventų Kalėdų jums

Elžbieta-RETRO maniakė // Jukebox

Elžbieta yra visiškai pasimaišiusi ant RETRO dalykėlių: muzikos, rūbų ir t.t.

Ji labai džiaugiasi, kad užsienio knygynai visiškai nevertina senojo jazzo ir išparduoda originalius jazz CD pigiau grybo, tad Elžbieta it beprotė puola prie tų CD kiekvieną kartą, kai tik atsiduria tam stebuklingajam užsieny, ir sumoka už dešimtis diskų kokius varganus 5 eurus (nors dažnai tie penki eurai ne tokie jau vargani atrodo. Bet už tooookį lobį, yeah).

Tas pats su rūbais. Ar net vakarėliais. Turėjo garbę ji dalyvauti RETRO vakarėly. 40-50ųjų mada sumišusi su šiuolaikinio jaunimo stiliumi ir pigiu vynu bei pompastiškais pokalbiais padarė savo. Šito vakaro ji nepamirš dar ilgai. Ir tai, kaip gražiai atrodė pirmą kartą pasidarius garbanėles ;)

Deja, dėl savo gyvenimo būdo Elžbieta negali prisirišti prie daiktų (ač dievui, žmogus yra kilnojama būtybė), o ką tik pamatė ir baisiai užsimanė(tiesą sakant, norėjo jau seniai) šito daikto:

Argi ne gražus aparatas? Net seilės varva :D

Dar vienas dizaino perliukas:

Ir apskritai, šita parduotuvė mane varo į neviltį :D

Kuo gruodžio 10 yra nuostabi ir kuo užknisa

Sveiki žmonės ir žmonės!Ar žinote, kuo gruodžio 10 yra nuostabi? Aš jums pasakysiu:

• Nuo 1950 metų Jungtinių Tautų Organizacija gruodžio 10-ąją skatina valstybes minėti Žmogaus teisių dieną. Taigi dabar mes galime išdidžiai kaip kokie kalakutai papusti plunksnas ir visiems aiškinti kiek daug turime teisių. 30 straipsnių, ir visi JŪSŲ!
• 1896 metais mirė žymus mokslininkas Alfredas Nobelis (pamenate, tas, kur sukūrė dinamitą). Nepaliko savo palikimo jis našlaičiams, nepaliko šunų prieglaudai, o paprašė kasmet įsteigti penkias Nobelio premijas – po vieną už fizikos, chemijos, literatūros, medicinos ir taikos srities (šitą aš užsirezervuoju ateičiai ;) ) pasiekimus. Oi pažiūrėsim, kas galės savim labai didžiuotis.

Beje. Be rimtų Nobelio premijų vėliau pradėtos rengti ir nerimtos Ig Nobel. Šios nominacijos skiriamos už keistus ar praktiškai nenaudingus atradimus. 2001 m. Ig Nobel premija suteikta ir lietuviui Viliumui Malinauskui už sovietinių figūrų parką, kurį jis įkūrė Druskininkų rajone, Grūte. Tai pavadinta keistu Taikos srities atradimu.

• Manote viskas? Toli gražu! Dar gruodžio 10 yra Futbolo iš didžiosios raidės diena! Kadangi Lietuvėlės debesys dar neapdrabstė metriniu sniego sluoksniu (tiesą pasakius, jokiu sluoksniu dar neabdrabstė), siūlau mėgstantiems šį žaidimą išlįsti laukan, pasikviesti senai ir nelabai matytų draugų ir draugiškai sulošti vietiniame stadione. Kadangi nesu viena iš futbolo fanatikų, pasirinksiu širdžiai mielesnį žaidimą: 21 mušinėjant keliu kamuolį.

O kuo gruodžio 10 užknisa?

PIRMADIENIS šiandien, mielieji, PIRMADIENIS…:/

Paklausk Kotrynos – ji tau atsakys

Sedėjau aš čia eilinę dieną prie savo senuko kompiuterio, veizėjau savo blogą ir mąsčiau, ką čia parašius ar kaip dar ką nors patobulinus, ir, O ŠVENTIEJI RABARBARAI!, žiūriu – visiškai nematytas įrašas mano bloge! Ir ne šiaip įrašas, o su mano puikiosios katės nuotrauka ir užrašu “aš esu katė Kotryna”. Susiraukiau tada, pusgilės raukšlės išvagojo mano kaktą ,it kokią bulvių vagą pavasarį ūkininkai, ir ėmiau mąstyti, kas čia per NĮB (neatpažinti įrašai blog’e – aut. past.).
Kadangi apart hakerių įsilaužusių į mano blogas.lt sąskaitą norint kompromituojančiais tikslais paviešinti mano katę daugiau nieko nesugalvojau, tuomet mečiau piktą žvilgsnį katės pusėn. Ši tuo metu švarinosi tarpkojį…

Kagi, tądien šį keistą įvykį teko pamiršti, tačiau yla yra toks dalykas, kuris mėgsta išlysti iš maišo. O gal tiksliau, katė? Tai va, atsikeliu ankstyvą rytą, berods buvo 12:43, nueinu įsijungti savo senuką ir…osiaubekąaštenpamatau!!!!!

“Aha, tu velnio nešta ir pamesta, katė! Viską pamačiau, girdi, viską!!!!”

O pasirodo šita velniukštė Kotryna kasdien nukarus savo žavią galvytę nuo vaizduoklio stebėdavo ką aš veikiu internete ir sumąstė pasekti mano pėdom (ar letenėlem, jos kalba tariant) ir pasireikšti plačiajame internete. Kagi, jai pavyko, o man kadangi norisi savo katei duoti daugiau saviraiškos, skelbiu:

KOTRYNOS KLAUSIMYNĄ ATIDARYTĄ!

Nuo šiol galite pasitarti su Kotryna visais jūsų gyvenimo klausimais: nuo koks geriausias indų ploviklis iki kaip Kotrynai pavyko tapti tokia žavia katyte ;) O žinokit šita katė ne iš kelmo spirta, ji greičiau ir geriau ras įšeitį nei patys “TV pagalba”, o jos išminties lobynai vertesni daugiau nei Billo Geitso turtas. Kiekvieną savaitę, ar net dažniau (priklausant nuo jūsų aktyvumo), skelbsime viešą klausimų atsakynėjimą. O ir užduoti klausimą labai paprasta – tiesiog užpildykite formą kairėje.

Kotryna jau laukia jūsų klausimų, mew

Angelų vaikai – su meile Jums!

Negaliu nepareklamuoti:

Kalėdinė mugė – paroda „Angelų vaikai – su meile Jums!“

2007 m. gruodžio 8 d. Vilniaus mokytojų namuose vyks kalėdinė mugė – paroda „Angelų vaikai – su meile Jums!“.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga kartu su Vilniaus mokytojų namais jau penktąjį kartą maloniai kviečia apsilankyti kalėdinėje neįgalių vaikų darbelių parodoje-mugėje „Angelų vaikai – su meile Jums!“, kurios metu vaikai prekiaus savo paruoštais darbeliais iš stiklo, molio, medžio, siūlų ir pan.

Didelė dalis šių vaikų yra netekę tėvų šilumos ir globos, todėl organizuojama šventė šiems vaikams turi ypatingą prasmę.

Renginio metu vyks akcija „Angelų vaikų eglutė – Kalėdinis stebuklas Jums“, kurioje specialiųjų mokyklų bei pensionatų auklėtiniai su meile ir nuoširdumu ruoštus darbelius pakabins ant kalėdinės eglės Vilniaus mokytojų namų kieme. Švenčių laikotarpiu vaikų išpuoštą eglutę galės išvysti Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai.

Atviromis širdimis Angelų vaikai laukia Jūsų šioje prasmingoje ir gražioje šventėje. Pirkdami šių vaikų sukurtus darbelius, paremsite neįgalius vaikus, pasidalinsite šiluma ir gera nuotaika kartu su jais bei tuo pačiu įsigysite širdžiai mielą kūrinėlį.

Laukiame Jūsų gruodžio 8 d., šeštadienį, nuo 11 val. iki 15 val. Vilniaus mokytojų namuose (Vilniaus g. 39).

Renginio globėja – Edita Mildažytė.

„Ateitis“

Štai tokios, vaikų rankutėmis su visa meile padarytos dovanėlės, turės sukaupusios visą Kalėdų šilumą :)

Tualetinis popierius // Arba kaip tapti populiariausiu blogu

Hmmm, na kaip šitą daiktą pasigaminti aš dabar nerašysiu (o kad kaip ir nežinau:D), bet norėčiau pridėti dar vieną daiktą prie originalių dovanų sąrašo – tai visiems reikalingas, tačiau ne visų branginamas – TUALETINIS POPIERIUS. Taip, taip, perskaitėt teisingai.

O tualetinis popierius, pasirodo, ne iš kelmo spirtas reikalas! Štai kaip pasirodo skirtingų šalių gyventojai prieš tualetinio popieriaus atsiradimą nusivalydavo savo brangiąsias šikneles:

* Indijoje su vandeniu prausti intymias vietas buvo leidžiama tik kaire ranka.
+ PenelopeCruz komentaras: jei būtume visai visiškai teisingi – indai iki šiol naudojasi vandeniu ir kaire ranka. Rasti tualetinio popieriaus ten nelengva, nes vietiniams jo tiesiog nereikia. Viešbučių savininkai visada pabrėžia, kad jų kioskelyje yra IR tualetinio popieriaus. O kiekviename WC palei grindis yra kraniukas ir plastmasinis puodas tam reikalui. Tai tiek žinių iš patirties :)
* Musulmonai dėl pagarbos popieriui, ant kurio užrašytas Koranas, tualetinio popieriaus nepripažįsta, naudoja vandenį ir taip pat kairę ranką.(Dabar islamo šalyse po truputį plinta šiek tiek drėgnas popierius labiau skirtas odos nusausinimui po plovimo).
* Senovės graikai higienai naudojo akmenukus, molio gabaliukus.
* Senovės Romoje naudotos ant lazdelės užmautos kempinės, kurias laikydavo pasūdytame vandenyje ąsočiuose. Ši priemonė buvo skirta daugkartiniam naudojimui.
* Prancūzijos karaliai apsivalydavo nėriniuotu audiniu.
* Anglų lordai – knygų puslapiais.
* Havajuose higienai buvo naudojami kokoso riešutų kevalai.
* Eskimai apsivalydavo sniegu arba tundros samanomis.

Manoma, kad Lietuvoje iki tualetinio popierio žmonės daugiausiai naudojo lapus ir šieną.

Hmm, nelabai patogu, ar ne?

Nerašysiu čia dabar įvairių statistikų apie Lietuvoje suvartojamą tualetinio popieriaus kiekį, visa tai galite pasiskaityti čia. Geriau pateiksiu nūdienos tualetinio popieriaus tendencijas:

Šiandien galima užsidėti kokį nori paveiksliuką ant tualetinio popieriaus arba net ant jo reklamuotis!

Su tokia reklama ne tik tapčiau populiariausiu blogu Lietuvoje, tačiau ir pats Žudyk Reklama negalėtų šito nužudyti. Nebent, liaudiškai tariant, nusišikt…

Kiti įdomesni variantai:

Nepamiršk aplankyti virtualaus tualetinio popieriaus muziejaus (įėjimas nemokamas ;) ) ar virtualios parduotuvės.

Malonaus šluostymosi, mielieji!

Aš esu katė Kotryna

Aš esu katė Kotryna