B12 išpažintis [ May 4th, 2009 ] Paskelbta » Be kategorijos
B12 mano planetoj atsirado kaip tik tada, kai ten maišėsi dangus su žeme, tad iš tikrųjų įvyko visiškas ryšio sutrikimas. Tiek su komanda, tiek pačiai su savimi,tiek bybračiui…
B12 mano planetoj atsirado kaip tik tada, kai ten maišėsi dangus su žeme, tad iš tikrųjų įvyko visiškas ryšio sutrikimas. Tiek su komanda, tiek pačiai su savimi,tiek bybračiui…
Pagaliau numečiau tuos šlykščius žieminius batus į kampą (be to, jie jau spėjo ir skylę įsitaisyti) ir užsidėjau numylėtuosius inkariukus! Neseniai PinkCity rašė apie batus, skirtus vaikščioti. Tai šitie yra mano idealūs batai – gerai atrodo (na man laaaabai patinka), yra žiauriai patogūs ir nors neturi kulniukų, su jais smagu spardyti neištikimiems bachurams subines.
Dar tai reiškia, kad į mano kiemą pagaliau atėjo pavasaris. O pavasaris yr gerai, mieli draugai.
Kiekvieną kartą, kai pagalvojate “o jeigu nebūtų atsitikę <įrašykite įvykį>, tai tada būtų <įrašykite sapaliones>, atsiveria paralelinis pasaulis, kur viskas gerai, kur gražu, kur drugeliai gyvena ne vieną dieną. Va taip va, kitam visai pasauly gyvenau nemažai dienų. Dar nemažiau dienų gyvenau Ateities Pasauly, kur viskas realiau, bet dar neįvykę. Didelė galimybė, kad ir neįvyks. Svajonėmis tai vadinas.
Nieko, užtat dabar atsigavau ir gyvenu dabar, tik geriau. Viskas grįžo į vėžes, taip sakant.
Jau kelinta diena beviltiškai bandau pradėti rašyti naują įrašą. Nieks nesirašo nors tu mane kirviu užkapok. Ne, taip žiauriai iš tikro nereikia. Čia “Nusikaltimo ir bausmės” knygos padariniai. Beje, būtent ja ir Vytauto V. Landsbergio “Obuolių pasakomis” pasipildo mano skolinamų knygų sąrašas. Dar neseniai tam tikra prasme susigundžiusi g-taško įrašu įsigijau “Kankinkime artistą”.
O juk gavau pusę nuotraukų iš kelionės po Europą. Galiu pradėt vėl keliauti mintimis po nuotykius. Bet ne. Pirštai ant klaviatūros nelimpa. Nors tu mane kirviu užkapok. O nuotraukos keliančios šypseną. Ypač šita:
Sekso muziejuj Amsterdame
Valentinas praėjo oi kaip smagiai, Vasario 16oji mane migdo, matematikos bandomasis išlaikytas teigiamam balui, nuspręsta turbūt laikyti dar ir dailės egzaminą, mąstoma apie darbą Paryžiuje vieną mėnesiuką vasarą. Tiesiog yra kas priima ir kas padės, tad geriau jau Paryžius nei Palangos barai? Vėliau gal lauks Izraelis. Jei pavyks. Arba Ukraina, jei nepavyks.
Gal tingumas praeis ir aš pagaliau: nupiešiu atviruką Baddogui, pasimokysiu anglų laikus, nupiešiu iliustracijų “Verslo klasės” konkursui, nusipiešiu šabloną, atrašysiu porą laiškelių, sukursiu trumpametražį, parašysiu tūkstantį įrašų į blogą.
Beje, kitą savaitę KNYGŲ MUGĖ! Who’s in?
Papūtus jausmingam priešValentininiam vėjeliui, Kotrė irgi susirado sau chierą…
Kur buvęs, kur nebuvęs atlėkė Kostia ir manęs paklausė: “o kodël taip yr sunku ið kirlicos pereit á latynicà ant klavetûros tos paèios?” Ot ir neteisus, jūs, Kostia! Oi kaip neteisus! Sunkiausia yra nepereiti (kas labai lengvai padaroma alt+shift kombinacija), o vėliau priprasti prie naujo klaviatūros išdėstymo. Man vis dar neišeina, tad negaliu bendrauti su šeimininkės pusseserės geriausios draugės katės geriausia drauge persų kate Jelizaveta :/ O gaila, taip įdomu sužinoti kas toj Ukrainoj dedasi..
Tada nerimo kankinama prie manęs pribėga Lina ir tiesiai šviesiai teškia klausimą AR JIS MANE MYLI? Na jei mylėtų, miela Linute, nejau to nepastebėtum? Manau, kad JIE (vaikinai turbūt?) kaip ir švelniakailiai mano sugyventiniai katinai savo meilę jei išreiškia ne trindamiesi į tave, tai bent murkdami tau į ausį..
Jei Linai tiesiog neramu, ar JIS ją myli, tai Aš visai pasimetęs. “Ar meilė kančia?”, klausia jis/ji manęs. Kartą vogčiomis besimėgaudama poilsiu ant vieno iš šeimininkų pilvo žiūrėjau filmą. Gražus buvo, net mane sugraudino. Jei kalbėt daugiau nei vienu žodžiu, filmo pabaigoje herojai biški verkė biški apsikabino ir nebiški nusprendė, kad net jei ir daug skausmo jų draugystė atnešė vis viena verta pradėti iš naujo, nes gražios akimirkos yra vertesnės už patirtas kančias. Tiesa, jei meilė be atsako, kančios gali būti netgi beprasmiškos…Šiaip ar taip, ne tik meilė, mew,- kančia, o ir pats gyvenimas. Gi vakar gavau lupt nes kaip ir sakiau, apmyžau šeimininkės rūbus, kad nebemučytų manęs daugiau :(
Turbūt išgirdusi Linos klausimą iškart su panašiu reikalu prisistatė BaRbIe: “Kur rast nuostabius žodžius savo angelui?” Vaje vaje, na nežinau, kaip barbės, tačiau mano šeimininkė žodžių ieškosi kišenėje! Jei kartais tą dieną jos rūbai pasitaiko būti be kišenių, Elžbieta ant pirštų galiukų tipena į savo vieną iš minčių kampelių internete mintys.lt arba minciu-pasaulis. Beje, jei nori sujaudinti mylimąjį iki širdies gelmių, pacituok JŪSŲ dainos žodžius, jei tokią turit.
O jei nori rasti nuostabių žodžių savo angelui sargui, neieškok. Geriausia padėka jam – tavo širdies džiaugsmas,mew ;)
Man taip atrodo, murkt, kad reikia mesti tuos meilės klausimus į šalį ir užsiimti kuo rimtesniu. Pavyzdžiui, pasvarstyti: Kas geriau– Kaunas ar Vilnius? Martynai, aš tau pasigirsiu! Kai kartą sirgau, buvau Kaune! Pro didelius vežimo langus seni seni sugriuvę pastatai pasakojo man savo istoriją, o maža nuvarvėjusiu tinku bažnytėlė skundėsi, kad visai šalia jos pastatė didelį nedraugišką prekybos centrą :( Trumpam nusiminiau, tačiau čia pat teko pamatyti kitą vaizdą: gal kelerių metukų bedantė mergaitė rodė į mane ledais ištepliotais pirštais ir juokėsi. Tai ir mane pralinksmino. O štai kai mano šeimininkė grįžta iš Vilniaus irgi būna laiminga (gal dėl to, kad visad lipa ant laimės plytelės?), tad manau abu miestai yra velniškai geri. Tiesiog velniškai.
A.Kleiva mane užklupo nepasiruošusią su klausimu: “Kaip gyveni?” A, man tikrai nesunku atsakyti, kad gyvenu pavasario nuotaikom, kad jau kelinta diena ilgesingai žvelgiu pro langą į pievą ir medžius (pas mus mažytis parkelis!), o tada pakeliu akis į apsiniaukusį dangų, kuris man visai nesiruošia dovanoti saulės..Na bet Valentinas artėja, gal vis tik sulauksiu dangaus malonės, tačiau ar tau tikrai rūpi? Bais jau man, net katei, dirbtinai atrodo klausimas KAIP GYVENI? O jums, skaitytojai, mew?
Net aiktelėjau pamačius Hablicelio klausimą! Jis klausia, ką jam daryti su Cezario salotomis. Na žinai ką! jei aš būčiau tavo vietoj, tai tuoj pat grąžinčiau jas Cezariui ir pabrukus uodegą lėkčiau į visas tris puses kuo toliau nuo jo. Nemanau, kad didysis karvedys būtų labai patenkintas, kad nušvilpei iš jo salotas!
O ir man laikas brukt savo uodegą ir baigt trepsėt ant klaviatūros, bo laikas eit grožio miegelio. Čiau, braškės :*
Klausimus uždavinėkit kaip visad ten pat – formoje viršuje kampe.
Lietuvos įvairiuose muzikos ir ne tik festivalių prisiminimuose man patys įdomiausi žmonės. Nes tik tada visi išsilaisvina iš visų visuomenės pančių ir išdrįsta atrodyti belekaip , elgtis belekaip…ir gerti belekiek (na čia minusas turbūt). Tik pažiūrėkit:
Aš jums paseksiu pasaką apie NIEKĄ. Nieko toj pasakoj nebus. Ničnieko. Tad jei neturit laiko ar manot kad serialo spoksojimas yra įdomiau už nieką, meskit skaityti šitą niekišką pasaką. Na va, perspėjimas padarytas, lieku visiškai už nieką nebeatsakinga.
Taigi NIEKAS. Niekas dirba labai niekingą darbą. Ne niekišką, o niekingą. Todėl jam ir pridera būti nieku. Kad niekas nė nesuostų kame čia reikalas. Niekas kasdien apie 8h ryto išeina niekur ir nedaro nieko. Tiesiog išeina, pastebi žmones, vieną kitą nušauna ir grįžta iš niekur į niekur. Namų aplinkos “niekur” jam nelabai linksma, nes namuose niekad NIEKO nėra. Va kai išeina į išorinės aplinkos NIEKUR, niekui daug linksmiau pasidaro. Jis tiesiog ima krėsti pokštus ir griausmingai kvatoti iš nieko. Tačiau niekas į tai nekreipia dėmėsio. Visi užsiemę savo piniginiais reikalais, problemomis, sulūžusiu unitazu… Niekam niekas neįdomus. Tai ir gyvena sau vienas. Net pirštas ant žmogaus su keturiais amputuotais pirštais rankos yra labiau apsuptas meilės nei niekas. Nors NIEKAS dėl to nesiparina tad ir jo nuotaikos tokios visai NIEKO. Susitaikė. Kai tavo gyvenime nebėra NIEKO tai ir NIEKO nebesinori :)
Beieškodama, ką padaryti Valentino proga, užtikau labai na jau labai mielą darbelį darbščiosioms rankelėms – garbanotą angeliuką.Iš pradžių planavau jį pati padaryti, tačiau prisiminiau, kad KAI KAS beprotiškai mėgsta varles. Tad bandysiu taikyti į šią sritį. Kažkaip keistai skamba :))
Duotame tinklapyje rasite visą informaciją (anglų kalba) kaip pasigaminti šį simpatulį, reikiamas iškarpas ir visokius kitokius patarimus. Bėkit ieškotis adatos!
—————-
Įdomu, jei įteikčiau žmogui dovaną Vasario 16osios proga, jis labai nustebtų?
Aš: Ką veikei šeštadienį?
Kitas: Ai nieko, euroviziją žiūrėjau…
Aš: O aš tai žinok apsilankiau blogerių myte!
Kitas: ko ko tokių? Šiaip ar taip – klok viską
Aš: Na kad jau taip primygtinai prašai tai še: galvojau imsiu Džestiną, pabus man už vairuotoją. Deja, negavom mašinos. Na ką padarysi, sakau tranzuot reik. O šalta be proto(jei šaltų su protu, gyventi būtų lengviau)! Nieko viena kita fūra ar tais mašina ir tranzuotojų maldelė: “Kas nestos, tam nestos” (turėkit omeny šitą prakeiksmą, vyrukai, che che) ir mes stebuklingu būdu nepaveluojam prie ilgojo stačiakampio stalo, kur pasirodo jau solidi blogerių krūvelė susirinkus! Iš pradžių kalbos nelabai rišosi, tačiau vienas bokaliukas ir vėliau įsiveržusi vilniečių delegacija o dar vėliau įsiveržusi bernvakarininkų delegacija visą kompaniją išblaškė ir privertė gerokai pajudinti žandikaulius. Netrukus buvo sunku girdėti ir šalia esantį žmogų. Faini tie blogeriai, labai skirtingi ir kartu labai panašūs. O dar kaip sakė xnera labai dar ir patrauklūs žmonės. Žodžiu, jei turi stereotipišką nuomonę, kad prie kompo sėdi tik nesiprausę mėnesį, spuoguoti, pilkais megztiniais žmonės, prasikrapštyk akis dar kartą ir paveizėk šitas foto. Arba šitas. Gal net šitas, jei labai nori. Ai dar parodyčiau tau voverytę, kurią gavau iš vienos gražuolės, bet ji kažkur pasislėpus mano nešmeny.
Džestina: Ir aš visai užsimaniau rašyt blogą. Tik nelabai moku…
Aš: Idėja!
Kitas: Viso gero, atsibodot su savo blogeriškom šnektom man jau. Kad būtumėt bent pasiteiravę apie Euroviziją…
Aš ir Džestina: NEPIK (naujas žodis išmoktas iš Eimanto Vaičiūno :)) )
Powered by WordPress | Blue Weed by Blog Oh! Blog | Įrašų (RSS) ir Komentarų (RSS).