Elžbietos nuotykiai » Archyvas » Alchemiko šešėlis

Alchemiko šešėlis

Visada tikėjau, kad egzistuoja likimas. Ir kiekvienas žmogus, kurį sutinkate, atsiųstas jums ne veltui.

Mano mama jaunystėje dažnai skraidydavo lėktuvu. Kas kartą jai reikėdavę palaukti savo lėktuvo parą ar dvi tokiam mieste. Kartą jame ji pamatė merginą su beprotiškai gražiais auskarais. Sekė sekė ją mąstydama, kad gal pamatys, kur čia tokius nusipirkti, kol galų gale ana ją užkalbino. Pasirodo toji mergina pati sekė mano mamą dėl…rankinės. Jos susipažino ir nuo šiol mano mama turėjo su kuo praleisti laisvą laiką belaukiant lėktuvo. Kartą tame mieste prie jos priėjo pora vaikinų. Išskridus jie pasiliko su mamos naująja drauge. Po poros mėnesių iš tos merginos ateina laiškas pranešantis, kad mano mamos dėka ji pagaliau susipažino su vaikinu, kurį nuolat matydavo gatvėje, bet jai niekad nepavykdavo niekaip su juo susipažinti. Po metų jie susituokė. Tokia tad buvo mano mamos mažytė misija jos gyvenime.

O ir jūs pasistenkit, kad kitų gyvenimuose būtumėte tas…na tas gera nešantis.

June 13th, 2008 Randasi Be kategorijos


7 komentarų to “Alchemiko šešėlis”

  1. lll Sako:

    Gerb. Elžbieta,

    Savaime suprantama, kad visi tiki tuo, kuo nori tikėti. Bet ar tavęs negąsdina perspektyva, kad viskas yra numatyta, ir nuo tavęs niekas nepriklauso.

    ir ar nemanai, kad šiek tiek nederamai interpretavai Alchemiko likimo sąmpratą?

    lll



  2. Elžbieta Sako:

    Profile photo of Elžbieta

    Aš neintrepetavau išvis :) tiesiog kai perskaičiau,ką parašiau, man tai priminė Alchemiko stilių :)

    Be to, aš tikrai netvirtinu, kad viskas jau nulemta! Tiesiog nori-nenori dažnai visur matau ryšį. Tikrai ne tokį kaip pavyzdžiui filme “23”, tačiau stipresnį. O visą tą likimo reikalą aš suprantu taip: tarkim tu važiuoji keliu ir užsimanai valgyti. Tai, jog tu norėsi valgyti jau nulemta, o štai kur valgysi-tavo pačio pasirinkimas. Na čia labai paprastas pavyzdukas :)



  3. lll Sako:

    Ačiū už atsakymą.

    Bet, galų gale, atsisėdęs pavalgyti, gali pradėti mąstyti – ar man buvo lemta čia valgyti, ar GALĖJAU pasirinkti kitą vietą. Kur riba tarp akivaizdžios galimybės pasirinkti? Kada tikrai žinai, kad pasirenki?

    Atsakyti nebutina ;)



  4. Elžbieta Sako:

    Profile photo of Elžbieta

    perdėtas smulkmeniškumas-visų protingų žmonių problema ;)



  5. kostia Sako:

    Labai įdomi istorija, kuri būtinai nutinka kiekvienam žmogui bent kartą per gyvenimą. Ir Cuelho labai į temą:) . O kas nemato, tas nepamtys:)



  6. jignas Sako:

    lemta ar nelemta…čia jau kaip pažiūrėsi į tą gyvenimą… istorija labai miela sakyčiau ir neįprasta šiek tiek dėl to, kad jos viena kitą sekę..:)



  7. Aurimas Gudas Sako:

    Morfėjas: Ar tiki likimu, Neo?
    Neo: Ne.
    Morfėjas: Kodėl?
    Neo: Todėl, kad man nepatinka ta idėja, kad aš negaliu kontroliuoti savo gyvenimo.





Powered by WordPress | Blue Weed by Blog Oh! Blog | Įrašų (RSS) ir Komentarų (RSS).

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar