Elžbietos nuotykiai » 2008 » May

B12 išpažintis [ May 4th, 2009 ] Paskelbta » Be kategorijos

B12 mano planetoj atsirado kaip tik tada, kai ten maišėsi dangus su žeme, tad iš tikrųjų įvyko visiškas ryšio sutrikimas. Tiek su komanda, tiek pačiai su savimi,tiek bybračiui…

Sužinok daugiau …

Ak, Maksai, grįžk pas mane kuo greičiau..

Ak, Maksai,

Man visai negėda šitaip viešai išreikšti savo jausmus Tau..Juk pats žinai – nors mūsų draugystė buvo trumpa, trukusi vos mėnėsį, aš tave įsimylėjau. Priskretau prie tavęs it vantos lapas pirty prie šiknos..Ir nieka negaliu sau padaryti-kasdien tave prisiminus dusauju apie tas nuostabias akimirkas, praleistas kartu, svajoju apie akimirkas, kurias dar praleisim, jei tavo stebuklas palies ir mane. Ak, Maksai Maksai, sugrįžk pas mane prašau :'(

Šiuo metu gedinti, blogai rusiškai skaitanti tavo Penelopė Elžbieta

—————————–

Va taip va, mielieji. Galiu garsiai, kiek tai įmanoma skaitmeniniu formatu, pareikšti, kad nuo šiol suprantu Hario Poterio maniją, nes pati įgyjau panašią “hariu poteriu suagusiesiems” vadinamai knygų serijai priklausomybę. Kalbu apie Maksą Frajų ir jo “Echo labirintus”.

-Na ir ką gi tas Maksas veikia Echo labirintuose ir, iš vis, kas tas Echas??? – paklausite Jūs. Read More …

May 27th, 2008 | 7 komentarai

Kekšytės ant paraščių

Žinot, iki mokyklos baigimo liko 3 dienos ir aš visai nevirkaujau kaip man gaila bus tą įstaigą palikti :) Tiesą sakant, ji man jau įsiėdė iki gyvo kaulo (įdomus posakis…), vakar kaip ir šiandien kaip ir savaitę ar mėnesį prieš žiūrėjau į lietuvių kalbos kabinete pakabintą laikrodį ir meldžiau pamokos pabaigos. Nes nuobodu klausyti apie Juknaitės stilių: žodžių skambėjimas, tikslumas, ritmas, naturalumas. Whatever…Ypač kai rašai esė,o Juknaitės baltos eilės apie staltiesę tave užknisa. Net gramatika įdomiau.

Ką jau kalbėti pie matematiką. Pusantros valandos gylinimosi į lygtis, logoritmus, šaknis, kurie ant tavęs jau seniai supykę. O aš ant jų dar labiau. Kadangi žadu studijuoti dailę, esu pasmerkta iki devinto prakaito mokytis tai, kas man ne prie širdies. Mano pamokų tvarkaraštį sudaro tokie siauri dalykai kaip: anglų,matematika, lietuvių… aišku ir pora pašalinių:istorija,ekonomika, t.t. Kartais su pavydu žiūriu (nežinau kiek jie atitinka realybę) į užsienietiškus filmus, kur mokiniai turi ohoho kokį pamokų pasirinkimą: režisūra, fotografija, pop kultūra, galima net atrasti tėvystės pamokų(čia aš šiaip paminėjau:D).. O pas mane pamokų tvarkarašty vienas kimaras, kad jį kur!

Kadangi miegoti atmerktomis akimis nemoku per pamokas dažniausiai marginu paraštes. Susipažinkite su naujausiais “Paraščių komiksų” personažais:

Kekšė senute su savo dukra kekšyte senučiuke ir augintiniu Pingviu 

May 13th, 2008 | 7 komentarai

Neverskim žmonių daiktais ir dėl Dievo meilės, nespardykim šiukšliadėžių!

 Jei buvot užsieny…ne, meskim šalin tą etiketę-ir Lietuvoj dabar 4 iš 5 žmonių galim pamatyti visiškai atsijungusį nuo išorinio pasaulio: telefonu, mp3 grotuvu, ir t.t. Aš pati retai kada iš namų iškišu nosį be numylėtojo mp3, nes man vienai vaikščioti…labai nuobodu. Užsitesusiame savo pačios vaizdo klipe į nieką nekreipiu dėmėsio: nei į daiktus, nei į gatves, nei į žmones. Būtent apie pastaruosius ir noriu pašnekėti. Tiksliau apie mus aptarnaujančius žmones-kasininkus, padavėjus, pardavėjus, autobusų vairuotojus ir pan. Ar atsiskaitydami už prekes parduotuvėje išsiemate iš ausies ausines ar tik abėjingai atsiskaitote su pardavėju lyg su pinigų aparatu? Kitaip tariant daiktu. Ar išdrįstumėte su ausinėmis ausyse šnekėti su dėstytoju ar pokalbyje dėl darbo? Apie kokias šypsenas tuomet galima kalbėti?

Kalbant apie daiktus: vienos mano katik pabaigtos skaityti knygos (apie ją ir apskritai tą rašytoją būtinai bus atskiras įrašas) pagrindinis herojus Maksas pabėgo iš mūsiškio pasaulio į kitą ir atsidūrė to Pasaulio Širdyje, kurioje vyksta visokie magiški dalykėliai. Taigi tas Maksas išmoko prakalbinti daiktus, nes šie mėgsta paplepėti apie tai, ką matė. Kartą jis bandė prakalbinti balzamo buteliuką, kuris buvo taaaip išgasdintas nuo matytų įvykių, kad net paveiktas magijos pabandė pabėgti iš to siaubingo kambario, tačiau sugebėjo nusiridenti tik iki durų. Maksas, nors suprasdamas reikalo absurdiškumą, pasiemė tą buteliuką ir nuo tada ėmė laikyti jį savo amulėtu, nes jautė, kad išgelbėtasis buteliukas…jautė jam savotišką prielankumą.
Aš irgi tikiu, kad daiktai gali sugerti energiją, tad būkite gėri-nespardykite šiukšliadežių! Ir daiktai verti pagarbos.

May 11th, 2008 | 2 komentarai
 

Powered by WordPress | Blue Weed by Blog Oh! Blog | Įrašų (RSS) ir Komentarų (RSS).

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar