Elžbietos nuotykiai » Archyvas » Lietuvoj būta tikrai gražių vietų – Kretinga

Lietuvoj būta tikrai gražių vietų – Kretinga

Straipsnis rašytas prieš metus beveik tuo pačiu laiku kaip dabar. Na o dabar mintimis į Kretingą!

Taip norėjosi prie jūros. Ir ne tik. Dar norėjosi atrasti kažką naujo. Juk Lietuvėlė tokia graži! Iš pradžių planuota aplankyti daug kur išgirtą, tačiau niekad savom akim nematytą miestelį – Nidą. Tačiau vos 5 minutėm pralėkus po idėjos gaunu iš vieno susirašinėjimo draugo per brūkšnelį tranzuotojo pasiūlymą savaitgalį išlėkti į jo mylimiausią Lietuvos kraštą – Kretingą. Kodėl gi ne? Aš sukrykščiu nesavu balsu, išsiviepusi iki ausų išsigiriu visiems namiškiams, kad savaitgalį varau į Kretingą ir su entuziazmu pranešu draugei, kad labai netradiciškai atšvęsim jos 18ąjį gimtadienį.

O smagusis ryte tos dienos! Kad tu kur išgaruotai!! Viskas prasidėjo tuo, kad mieliausioji draugė pavėlavusi visu pusvalandžiu pareiškia niekur nevažiuosianti. Tai dar nieko (na nelabai malonu aišku buvo). Vėliau nulėkiau į parduotuvę nusipirkti vyno kelionei (įsivaizduojat: karštas vynelis prie jūros? Ech, romantika!). Na norint parduotuvėje kažką įsigyti reikia pinigų. Aš kadangi šustra pana, juos turiu tik kortelėje. Atstoviu sau ramiai eilę iki bankomato, paspaudžiu išimti pinigus, o ta metalinė baidyklė rašo, kad pinigėlių pas mane apvalus nulis. Na ką aš į paniką – vėluoju. Grįžtu staigiai namo, eidama visa kelią prarėkiu ant draugo, grįžus burbteliu ant gimdytojų ir išlekiam staigiai pirkti vynelio ir lėkti prie žiedo, kur turėtume gaudytis pakeleivingas mašinas, kurios pavežtų iki Cinkiškio, kur susitarėm susitikti su J.

 Kadangi tranzavimas man visada pakelia nuotaiką, vos pradėjus balsuoti visos nesąmonės užsimiršo ir vualia! viena mano svajonių išsipildo – mum su A sustoja džipas (ar kažkas panašaus. Panelė aš mašinose nelabai gaudosi :)) ). Įlipam, šilta, miegas ima, kadangi tingėjau kalbėti su vairuotoju, į priekį nusiunčiau A ir pati…nusnūdau (reik gi po nervų). Taip lėtai ir užtikrintai pasiekėm Cinkiškį. Ir nors manėm vėluosią labiausiai, išėjo priešingai – laukėm dar apie 10-15min. J stotelėje (ačiū aukštesnėm jėgom, kad tai viena iš retesnių stotelių, nes juk lyja!). Ant sienų užmatėm draugo prieš trejus metus parašytą užrašėlį, jam atrašėm ir štai iš mašinos išlipa labai mielas vaikinukas išsitaršiusiais plaukais ir didele šypsena :) Labas, J!

 Greit susistabdom mašinikę, kuri paveža iki…kažkur. O tada mes ir stringam. Tiesą sakant pusvalandžio stovėjimą gėda pavadinti strigimu, bet 1) lijo 2)taigi visur šlapia 3) lyg to betruktų stiprokas vėjas 4) aš durnė su inkariukais. Nusprendėm bandyt tranzuot atskirai. Ir pagaliau sustoja šeimynėlė, kuri mus visus paveža iki Raseinių. Ten vėl tas pats, laukiam vėl apie 20minučių ir … SUSISTABDOM TIESIAI Į KRETINGĄ!!!! Šįkart J sėdasi į priekį ir bando užmegzti pokalbį, tačiau vairuotojas neatrodo labai kalbus, tad visi pasiduodam snauduliui. Kilometras po kilometro ir mes įvažiuojam į tiek J išgirtą miestelį – Kretingą. Ir tiesą sakant, iš pradžių su A nusiviliam: apgriuvę nuosavi namai, žodžiu, vaizdelis kaip kokioj Lenkijoj. Paleidžia mus miesto centre. Šalta, pila lietus, šalta. Nusprendžiam eit išgerti karštos arbatos į kokią kavinukę. Kretinga jų gausumu nepasižymi, tad šiek tiek paklaidžioję randam kavinę-akvariumą (labai faina) ir išgeriam po kavos puodelį. Kadangi lietus nenori nustot lijęs nueinam dar pasityčioti iš prekių į Maksimą ir po kokio pusvalandžio viskam užknisus patraukiam žiet Kretingos.

 Praeinam labai gražią bažnyčią. Evangelikų liuteronų. Ši bažnyčia pastatyta buvo per dideles kančias. Prieš Pirmąjį Pasaulinį karą Kretinga buvo pasienio miestas. Rusijos ir Vokietijos siena ties Kretinga tęsėsi nuo vieno iki trijų kilometrų. Ji skyrė ne tik šias dvi valstybes vieną nuo kitos, bet kartu ir gyventojų tarmę, tikybą bei požiūrį į gyvenimą. Rusiškosios Lietuvos pusės gyventojai tarpusavyje kalbėjo žemaičių tarme ir dauguma jų buvo Romos katalikai, o “prūsų pusėje” buvo kalbama prūsiška tarme ir tuo laiku beveik visi jie buvo evangelikai liuteronai. Todėl Kretingos Romos katalikams buvo sunku suvokti, kad ir evangelikai liuteronai gali būti tokie pat žemaičiai kaip ir jie. Praėjo daug metų kol Kretingos evangelikai liuteronai minėtoje vietoje pasistatė bažnyčią. Šio tikslo įgyvendinimui jie turėjo įdėti daug pastangų ir darbo. Evangelikų liuteronų bendruomenei ne kartą buvo skirtas pastatas, kad perkurtų jį į bažnyčią, tačiau dėl keistų aplinkybių duotos statybinės medžiagos būdavę išparduodamos ir tikintieji rinkdavosi pamaldoms į nuosavus namus. 1894 metais iš Latvijos į Kretingą atsikėlė energingas ir darbštus kunigas Johann Straumanis. Jam pasisekė gauti iš Rusijos evangelikų liuteronų pagalbos kasos vienkartinę 4000 rublių paramą bažnyčios statybai. Jis tai paskelbė iš sakyklos ir visi evangelikai liuteronai subruzdo. Pats grafas Tiškevičius, nors būdamas Romos katalikas, rėmė šią bažnyčią. Daug didžių žmonių, kaip kad Prūsijos karalius Wilhelm II skyrė tam lėšų ir jėgų.

 

Vėliau dar vieną, kuri ypač mane sužavėjo savo bokštu. Visada mėgau gotikinio stiliaus architektūrą. O kas įdomiausia, ši bažnyčia turi keletą labai įdomių dalykų, jei esate Kretingoje, jos neaplankyti tiesiog neįmanoma! Tai – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir jos pastatų ansamblis. Bažnyčia ne kartą perstatyta, remontuota, todėl joje yra įvairių stilių – gotikos renesanso bruožų, 7 barokiniai altoriai. Po centriniu altoriumi yra palaidota didikų bei vienuolių. Ant sienos kabo Sofijos ir Jono Chodkevičių portretai. Šv. Antano paveikslas garsėja savo stebuklinga gydomąja galia. Netoli labai gražios kapinaitės. Kretingos senosiose kapinėse yra palaidotas Jurgis Pabrėža (tėvas Ambrozijus), ant kurio kapo tarpukario metais pastatyta koplytėlė. Taip pat šalia bažnyčios stovi labai įdomus paminklas, skirtas būtent šiam kunigui.

Tiškevičiaus dvaras

Dar aplankėm Kretingos muziejų, kuris įsikūręs buvusiuose grafo Tiškevičiaus rūmuose. Jame buvo 2 dalykai, kurie nerealiai patiko ir vienas dalykas, kuris nuvylė. Pradėkim nuo to, kad nuvylė – pats dvaras. Tiesiog jis prašyte prašosi normalios restauracijos, nes ten kažkoks pasityčiojimas. O šiaip pati ekspozicija gana įdomi ir prie jos prikibt negalima. O dabar linksmieji, džiuginantys dalykai – tai įdomi supažindinimo priemonė – lentelės su užrašais ant grindinio pakeliui į dvarą ir žiemos sodas bei NUOSTABUS dvaro parkas, kuriame galima rasti tokių įdomių dalykėlių kaip meilės akmenį (ir dar turbūt 10 visokių kitokių), nedidelį kalną ant kurio telpa tik suolelis, dirbtinį krioklį, kuris žymi iš likusių akmenų suformuotas alpinariumą, daug gražių takų ir takelių bei astronominį kalendorių su saulės laikrodžiu. Beje, jis čia pastatytas ne šiaip, o matematiniais skaičiavimais šią vietą išaiškinus architektui S. Manomaičiui.

Astronominis kalendorius

Toliau vaikščiojome jau ne turistiniais maršrutais, o J nuvestais takeliais ir paprasčiausiai apžiūrinėjome nuosavus namus. O jų būta neprastų! Žmonės išlaikė senąją architektūrą ir ją savaip prisitaikė sau, tad dažnas namas lyg atskiras kūrinys, į kurį būtų galima žiopsot ir žiopsot. Keletą kartų praėjom ir malūnus. Įspūdingi daiktai. Ypač įdomus vaizdas žiūrėti į juos nuo tiltelio.

 Taigi vaikščiojom vaikščiojom ir atėjo laikas, kaip ir planavom, patraukti į Palangą prie jūros. Gal per 10-15min. pasigavom mašiną, kuri mus nuvežė iki Palangos ir išlaipino netoli J.Basanavičiaus gatvės. Ir tada…aš ŽIAURIAI užsimaniau rūkytos žuvies. Na tiesiog žiauriai. Gal dėl to buvo kaltas šaltis ir alkis. Alkis ir šaltis. Kas žino. Bet, deja, vis einant link tikslo jokie žuvies kioskeliai nedirbo. Šunsnukiai, galvojau, kai jau pavasaris, tai ne darbymetis. Tinginiai! Pilvas maršus groja. Tyliu. Einu einu einu einu. Jūra jau beveik atsiveria prieš akis ir…ooooo….Ž U V I S!!!! Nulekiu išsiviepusi savo dauniška šypsena prie prekeivio ir pradedu ieškot pinigų piniginėj. Kažko man su jais tą dieną nesisekė, nes kažkodėl pinigų vėl nebuvo. Pasirodo jie gulėjo kitoj piniginėj. Tai vis tik aš ta žuvį nusipirkau ir …

 Prasidėjo mūsų kelionė į “tikrąją” Palangą. Nėjom mes nei ant Birutės kalno, kaip Maironis kartą rašė, pasidairyti į gražųjį kraštą. O paskui pagalvojau, kad veltui. Daugeliu legendų šis kalnelis apipintas. Pasirodo, kad vienas baisiai kariaut mėgęs mūsų kunigaikštis Kęstutis čia išprievartavęs vaidilutę Birutę (“Ir kunigaikštis Kęstutis paėmė ją prievarta iš tos vietos, su didžia pagarba palydėjo į savo sostinę Trakus ir, sukvietęs brolius, iškėlė dideles vestuves…”). O dar mūsų tėvai drįsta sakyt, kad jų laikais tokių dalykų nebuvo, kai jau viduramžiais oi kaip visi išdykavo ;) Na čia buvo šiek tiek ironijos. Žodžiu, nuėjom mes ant to tilto ir kažkokia durnė (aš?) sugalvojo nusileisti šiek tiek žemiau. Ten, kur žvejai vasarą žvejoja. Kažkodėl kiti du, apsimetę labai protingais, nusekė iš paskos jai. Stovi trys keliautojai, grožisi didelėm bangom ir kad duos SPA masažuojamoji srovė iš apačios! Nukentėjusieji: jau sušlapusi viena mano koja sušlapo dar kartą, J nebesugebėjo eit nesukeldamas keduose žliugėjimo garsų, A šiaip kelnes susišlapino. Aš greit vėl ant tilto ir žvengiu taip, kad net žandus skauda. Jiems kažkodėl nejuokinga. Nusprendžiam, kad jūros mums užteks ir kad atėjo laikas sumuštiniams, žuvytei ir karštam vynui, kuris pasirodė beesąs tik šiltas. Bet vis tiek maloniai šildė iš vidaus ;)

 Štai tokia ta mūsų kelionė į Kretingą ir Palangą. Iš Palangos gal 20 minučių laukėm kol mus vėl kas pavėžės ir J pasigavo rusakalbių porelę, kuri nuvežė kažkur už Klaipėdos, nes mes jiems patikom. Tada greit sustojo labai įdomus vairuotojas ir kol mes tai užmiginėjom tai atsikėlinėjom su A gale, J sėdėdamas priekyje su juo labai įdomiai šnekučiavosi. Jam gerai, tai buvo jo paskutinė mašina tą naktį. O mums tai dar reikėjo kažkaip nuo Cinkiškių namo parsigauti! Nieko. Pašlapę, pašalę ir pasinervavę visiškai tamsiam kely apie 20-30min., į kurį tikrai LABAI RETAI naktį užsuka mašinos, iš antro karto prisikalbinam mus paimti linksmą kėdainietį(ačiū mano diplomatiniams sugebėjimams) ir po 20min. atsiduriam šiltose ir, kas svarbiausia, sausuose pataluose.

 Labanakt ;)

Tags: , , , , January 18th, 2008 Randasi Aš aš ir aš


2 komentarų to “Lietuvoj būta tikrai gražių vietų – Kretinga”

  1. ztkp.lt (Gytis) Sako:

    Profile photo of ztkp.lt (Gytis)

    Visose tavo aprašytose vietose buvau su draugais, su kuriais kartu dirbom stovykloj :) Išleidę vaikus sugalvojom po Lietuvą pasibastyt, o kadangi viena pana buvo iš Kretingos, tai išmaišėm Kretingą skersai ir išilgai :) Labiausiai man įstrigo Kretingos bažnyčia ir jos kunigas Evaldas http://www.kretingospranciskonai.lt/exvideo/meeeem.JPG . Labai norėjom apžiūrėt tą bažnyčią, nieko nesitarė įsiveržėm, o Evaldas mus priėmė ir padarė improvizuotą ekskursiją :) Buvom ir į bokšto viršų užlipę (o ten tikrai laaabai aukštai) ir požemiuose vaikščiojom ir su seniausiais Lietuvoje vargonais grojom :) Vnz buvo laaabai nerealu :)



  2. fuck girl online Sako:

    you are in reality a just right webmaster. The website loading speed is incredible.
    It kind of feels that you’re doing any unique trick.

    Moreover, The contents are masterpiece. you’ve done a fantastic job on this
    matter!





Powered by WordPress | Blue Weed by Blog Oh! Blog | Įrašų (RSS) ir Komentarų (RSS).

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar