Elžbietos nuotykiai » Visuomenė

Neverskim žmonių daiktais ir dėl Dievo meilės, nespardykim šiukšliadėžių!

 Jei buvot užsieny…ne, meskim šalin tą etiketę-ir Lietuvoj dabar 4 iš 5 žmonių galim pamatyti visiškai atsijungusį nuo išorinio pasaulio: telefonu, mp3 grotuvu, ir t.t. Aš pati retai kada iš namų iškišu nosį be numylėtojo mp3, nes man vienai vaikščioti…labai nuobodu. Užsitesusiame savo pačios vaizdo klipe į nieką nekreipiu dėmėsio: nei į daiktus, nei į gatves, nei į žmones. Būtent apie pastaruosius ir noriu pašnekėti. Tiksliau apie mus aptarnaujančius žmones-kasininkus, padavėjus, pardavėjus, autobusų vairuotojus ir pan. Ar atsiskaitydami už prekes parduotuvėje išsiemate iš ausies ausines ar tik abėjingai atsiskaitote su pardavėju lyg su pinigų aparatu? Kitaip tariant daiktu. Ar išdrįstumėte su ausinėmis ausyse šnekėti su dėstytoju ar pokalbyje dėl darbo? Apie kokias šypsenas tuomet galima kalbėti?

Kalbant apie daiktus: vienos mano katik pabaigtos skaityti knygos (apie ją ir apskritai tą rašytoją būtinai bus atskiras įrašas) pagrindinis herojus Maksas pabėgo iš mūsiškio pasaulio į kitą ir atsidūrė to Pasaulio Širdyje, kurioje vyksta visokie magiški dalykėliai. Taigi tas Maksas išmoko prakalbinti daiktus, nes šie mėgsta paplepėti apie tai, ką matė. Kartą jis bandė prakalbinti balzamo buteliuką, kuris buvo taaaip išgasdintas nuo matytų įvykių, kad net paveiktas magijos pabandė pabėgti iš to siaubingo kambario, tačiau sugebėjo nusiridenti tik iki durų. Maksas, nors suprasdamas reikalo absurdiškumą, pasiemė tą buteliuką ir nuo tada ėmė laikyti jį savo amulėtu, nes jautė, kad išgelbėtasis buteliukas…jautė jam savotišką prielankumą.
Aš irgi tikiu, kad daiktai gali sugerti energiją, tad būkite gėri-nespardykite šiukšliadežių! Ir daiktai verti pagarbos.

May 11th, 2008 | 2 komentarų

Žmonės [papildyta]

Lietuvos įvairiuose muzikos ir ne tik festivalių prisiminimuose man patys įdomiausi žmonės. Nes tik tada visi išsilaisvina iš visų visuomenės pančių ir išdrįsta atrodyti belekaip , elgtis belekaip…ir gerti belekiek (na čia minusas turbūt). Tik pažiūrėkit:

Sužinok daugiau …

February 7th, 2008 | 2 komentarų

Trys lietuviški pavyzdžiai sakantys – Ir tu gali!

Tęsiant šitą temą norėčiau su jumis pasidalinti tautiečiais, kurie mane įkvėpė siekti tikslo ir yra puikus norų išsipildymo, jei tik labai trokšti, pavyzdys. O jų yra trys:

  • Sigute Ach. Dar prieš kelis metus atvirukų lentynose visus skyrius buvo užėmę nuobodūs, sovietmečiu kvepiantys (dvokiantys?) atvirukai su žvakėmis ir paauksuotomis raidėmis. Tačiau kartą atsirado nauja lentyna atvirukų su skraidančiomis karvėmis, išsišiepusiais ilganosiais angelais ir fone kiekvieną kartą šmėščiojančiomis kopėčiomis į dangų. Taip aš atradau Sigutę Ach. Ši kūrėja nebaigė dailės akademijos, tačiau šiandien turi įkūrusi vieną bene sėkmingiausiai dirbančių leidyklų Lietuvoje – “Nieko rimto“. Dedu milžinišką pliusą vien už “Obuolių pasakas“.

 

  • Gytis Ivanauskas. Niekad nesidomėjau teatru, tačiau apsilankiusi “Nusikaltimas ir bausmė” spektaklyje, susirgau teatro manija. Šis aktorius neišsigando rizikos ir įkūrė savo vardo šokio teatrą. Iš pradžių nebuvęs rimtas konkurentas kitiems teatrams, Gytis pagaliau išaugo jam vis primetamus infantilumo rėmus ir pristatė visus nustebinusį naują spektaklį “8 kvadratiniai metrai”.

 

  • Simonas Petkevičius iš “Flaxon“. Visai neseniai jis atidarė alternatyvios muzikos klubą “Face” Kaune. Ką pats Simonas apie tai kalba: „Jau nuo savo maištingos paauglystės laikų svajojau įkurti klubą, kur personalas žinotų kiekvieno nuolatinio lankytojo vardą, kur retkarčiais barmenas sušuktų „statau!“, o padavėjas ne tik atneštų garuojantį kepsnį, bet ir suskeltų anekdotą.“ Pati svajoju kada įkurti jaukią kavinukę-šokolado parduotuvę, kur galima būtų pasėdėti vakarais. Jei jis įgyvendino savo svajonę, kodėl aš negaliu?

January 25th, 2008 | 6 komentarų

Biški apie lietuvių literatūrą

Prisiminkite, mokiniai, GARŠVA (A. Škėma “Balta drobulė”) buvo menininkas. Būdamas aštuntokas jis skaitė tokių autorių, kaip Dostojevskis, Šopenhaueris, Gėtė, Gogolis, knygas.

GARŠVA buvo menininkas. Būdamas aštuntokas, jis išprievartavo nekaltą mergelę. Bet prisiminkime, GARŠVA buvo menininkas.

O man atrodo, kad jei jau GARŠVA nieko gero per savo gyvenimą neparašė, jis buvo paprasčiausias lūzeris.

—-
Visų pirmą Henriką Radauską pažinau kaip rašytoją. Nepatiko. Visai neseniai mokykloje “paemėm” jį kaip poetą. Sužavėjo. Tačiau aš ne apie tai.

Pati mokytoja parinko nemažai erotiškų Radausko eilėraščių nagrinėjimui. Kiekvieną šio eilėraščio žodį išnagrinėjome iki paskutinės raides per dvi ar daugiau pamokų:

MALDA Į BLONDINĘ
Blondine angele, palik raštelį mamai,
Kad grįši tik rytoj, ir pas mane ateik
Į smuklę ūžiančią ir išrišimą dramai,
Ramiai šypsodama, vidunaktį suteik.
Žiūrėki: vakaras nutildė šaltus vėjus,
Ir žvaigždės didelės į tavo langines
Kaip paukščiai beldžiasi, ir gelstančios alėjos
Maldauja verkdamos pasigailėt manęs.
O tu į operą renkiesi tualetą, –
Sprogdina veidrodį banga skambių šilkų, –
Ir, galvą žydinčią pasukusi iš lėto,
Gėriesi liemeniu ir debesiu plaukų.
Blondine kūdiki, numesk šilkinę suknią
Ir spindinčiais plaukais, kaip angelas sapne,
Pro stogą nusileisk į šitą liūdną smuklę
Ir lempas užgesink ir nuramink mane.

Kiekvieną įvaizdį, kiekvieną būdvardį, metaforą ir dar, bala žino ką, išnagrinėjome iki paskutinės raidės,  o pagrindinės eilėraščio minties, kad lyrinis “aš” tiesiog norėjo padaryti blondinę, taip ir nepaliečiame. O atrodo net suvokimo testo klausimas to klausia: “Kokie tikrieji lyrinio subjekto tikslai išaiškėja gale?” Mokytoja išrausta it burokas, ima kvailai juoktis ir atsako, kad vyriškis tenorėjo padėti damai įveikti jos drovumą.
Prievartautojai galėtų įsidėmėti šitą frazę ir pasinaudodami lietuvių literatūra bandyt save ginti.

Kodėl mokytojos visą literatūrą pateikia kaip nedrąsų Pavasarėlį iš pirmos “Altorių šešėly” knygos dalies…ir tai tik pirmos :)

—-
Man atrodo, kad mano paakiai vis tamsės tamsės, kol žmonėms pradės atrodyti, kad vietoj akių man tik dvi tamsios dėmės.

January 9th, 2008 | 4 komentarų

Seksas-vyram, moterims-rūtų vainikėlis

Paskaičiau ką tik alkopunk blogo įrašą, ytin intriguojančiu pavadinimu “seksas ir moterys.” Ooo mielosios krūtų ir ****os nešiotojos, tai mes mes mes kaltos, kad seksualinė revoliucija pakrypo ne į tą pusę, mes kaltos, kad bachūrai užuot ėję į plotus ir klubus pasilinksmint, eina ten savo pimpalų pagalast. Ir atleiskite, visi ir visos, už tokį vulgarumą, na bet bloooga. Suprantat, bloga. Mane piktina, kad dėl tokio nežaboto seksualumo protrūkio kaltinamos moterys. Bet tai jaučiu kol visokios olia lia ir panašus mėšlas egzistuos, žmogizmas įsigalės tik kitame tūkstantmetyje.

Manau jau visiems seniai nusibodęs nuogų bobų aiškinimas reklamuose (atsibodęs, ale kaip gerai veikiantis) – plakate su pusnuoge moterim,siūlančia kažkokį produktą,matau užkoduotą message: “nupirk produkta=paimk moterį” (citata iš žmogizmo). Na bet kodėl vis dar pilna reklamų “rinkis, kurią nori” ir panašaus mėšlo su visiems puikiai suprantama potekste? Reklama veikia. Reklama siūlo tai, ko labiausiai norim. O labiausiai juk norim būt iškruštos? Ot tos palaidūnės moterys… Ot vargšai vyrai…kažkas ėmė ir užkodavo jų smegenis, kad vietoj pasišokimo, jie rytų akimis merginas, kurios už bokalo taurę pasiryžusios atverti jam visą savo grožį. VISĄ. Palaidūnės moterys…nesugeba numaldyti savo aistrų ir atsisakyti eržilų glamonių. OMG, o jei dar netyčia ėmė ir pareiškė savo nuomonę lovoje ir išėjo pas kitą, turim šviežiai iškeptą Miesto Kalę. Ja ja, vyrai gali mus krušt arba ne, o mes turim tik vieną pasirinkimą – laužytis. Na bent kokį pusmetį.

O įdomu bachūrai pagalvojo, kad jie ir patys pisama mėsa? Ir turbūt dar labiau iškrušta nei moterys. Padaryta pro visus galus. Ir iš****a dar didesnės masės – visos visuomenės. Pastatyk namą! Tam reikia pinigų. Visas pasaulis skelbia, kad be pinigų nebus ir moterų. O nebus moterų, nebus vaiko. O dar geriau jei vaikų daug. Pamėtai po visą pasaulį, ir rojus tau garantuotas. Nekalbu apie homoseksualizmą. Lesbietės – gražu, gėjai – verčia vemt. Dabar gal tik retam sukelia šypseną moterys statybininkės ir pan. O ką kalbėt apie vyrus-sekretorius? Vyrus-aukles? Vyrus-namų šeimininkes??? Nori būt gražiu (metroseksualai) – tave išvadins pediku nelaimingu. Vienintelis šiuo metu priimtas vyro įvaizdis: vyras-vibratorius. Nesmagu gyventi vibratorių ir pisamų mėsų amžiuje, oi nesmagu…

December 19th, 2007 | 11 komentarų

Ar pedagogų abejingumą išgelbės “Vaikų kolonijos”?

Nesu didelė TV žiūrėtoja, tačiau vakar prieš išeinant į treniruotę, akys užkliuvo už “Paskutinės instancijos” laidos apie vienos tiek fizinį tiek baisų psichologinį smurtą patyrusios mokinės gyvenimo pabaigą – savižudybę. Kaip emociškai visa situacija turėjo iškankinti šį žmogų, kad jam užteko drąsos tas sekundes ar net minutes laikyti galvą ant bėgių atvažiuojant traukiniui? Vien apie tai pagalvojus, pašiurpsta oda. O gal negalvokime? Gal prisiimkime vaidmenį – jos klasiokų, pedagogų, mokyklų direktorių, policijos abejingumą? Juk taip lengviau.

Mergaitei buvo įvykdytos trys viešos egzekucijos ir begalė dienų persekiojimo už naivų komentarą apie draugės kūno formas. Vėliau jos persekiojimas tapo viso miesto/miestelio jaunimo pagrindiniu pasilinksminimu. Visa tai buvo filmuojama ir dalinama visiems. O juk Mildos tėvai kreipėsi pagalbos visur, kur tik galėjo. Ėjo šnekėti su klase, kreipėsi į mokytojus, direktorių, bandė pasišnekėti su smurtą Mildos atžvilgiu inicijavusių vaikų tėvais, po sumušimo net kreipėsi į policiją ir visur susidūrė su abejingumu viskam – tiek jų dukrai, tiek pačių žmonių gyvenimui. Advokatai pasakė, kad nepilnamečių dėl šito jie nubaus negalės. O ką ta bauda duotų? Prisiminkime kraupų Vilniaus „Volungės“ pradinėje mokykloje siautėjantį ir savo bendraamžius skriaudžiantį peiliu apsiginklavusį antroką. Daugiausiai kaip jį galėjo nubausti, tai duoti įspėjimą tėvams. Jei situacija pasikartotų, tebūtų antras įspėjimas tėvams. Vėliau gal trečias..

Mano septintokas brolis taip pat turėjo panašių problemų. Kažkoks mažvaikis, kuris galvoja, kad jam leidžiama viskas užlipo jam ant sprando ir dar ėmė kurstyti visą klasę. Mano broliukas netylėjo ir pasiskundė tėvams, šie taip pat nesedėjo rankų sudėję – ėjo pasišnekėti su auklėtoja. Manot, jai tas rūpėjo? Tada sekė pokalbis su direktore. Ir šis nieko gero nedavė. Vėliau dar vienas pokalbis su auklėtoja, kur jiems buvo tiesiai šviesiai pasakyta, kad smurtaujančiam berniukui nieko negali padaryti ar pasakyti, nes direktorei (kuri yra gana svarbi politinė veikėja vienam šiuo metu smarkiai susimovusioj partijoj) labai svarbi to berniuko motina ir ji uždraudė užkabinti “vargšą berniuką”. Še tau, kad nori. Žinoma “meilutis” po tokių padrąsinimų įsijautė ir ėmė naudoti fizinį smurtą. Po ligoninėje užfiksuoto galvos sutrenkimo ir grasinimo direktorei su visa situacija kreiptis į švietimo ministeriją, tas “liūlys” pagaliau buvo nugesintas.

Po velniais, šitokiu abejingumu ir sustabarėjusiais įstatymais, mes tik kurstom tą pyktį esantį paauglių viduje. Paliekama susidoroti su savo problemomis pačiam paaugliui, kuriam tuo metu mokykla atrodo vienintelis gyvenimas. O kai gyvenimą tau paverčia pragaru, iš kurio nėra jokių būdų pabėgti, vienintelė išeitis nesusiformavusiai asmenybei, kuri dar nesupranta mirties amžinumo, yra toji sulyrinta, išaukštinta mirtis.

Ir žinot, kokią išeitį siūlo dėdės viršuje? Štai citata:“Siūloma įdiegti mokyklose ir jų prieigose specialias apsaugos priemones: vaizdo stebėjimo kameras, aptverti mokyklų teritorijas. Taip pat siūloma parengti ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias vaiko apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, gaunamo viešojo naudojimo kompiuteriniais tinklais.”

Jaunų šeimų informacijos centro pareiškimas:”Jaunų šeimų informacijos centras, reaguodamas į Vyriausybės siūlymus, išplatino pranešimą. Jame rašoma: „Visos išvardintos programos, kurias vykdys mokyklos ir kitos institucijos, yra skirtos ne prevencijai, o reakcijai. Visos programos skirtos nusikalsti linkusių vaikų perauklėjimui ar smurto aukų apsaugai, psichologinei pagalbai. Sutinku, tai būtina, bet kur kiti 90 proc. vaikų? O gal jau pripažįstame, kad visi vaikai smurto aukos? Arba nusikalsti linkę? O rūpestis dėl paprastų vaikų auklėjimo perkeltas VIEN tik tėvams. O pabaigoje gražiausia vaikų auklėjimo ir ugdymo priemonė, kurią įgyvendins Vyriausybė, – aptvertos mokyklos ir vaizdo kameros. Teliks pakeisti pavadinimus. Anksčiau tai būtų – Vaikų kolonija, dabar bus Vaikų socializacijos centrai. Panaikinome valstybės sienas juosiančias spygliuotas tvoras, aptversime jomis vaikus nuo gyvenimo“.

Dar siūloma padidinti įvairių psichologų kiekį mokyklose. Tačiau tarkim mano mokykloje esanti psichologė atrodo taip, lyg jai pačiai reiktų nemažai psichoterapijos valandų. Jei iškiltų kokia bėda, niekad net nepamąstyčiau pas ją užeiti. Ir apskritai, nemanau, kad Lietuvos mokyklose psichologais galima pasitikėti. Atrodo lyg jie būtų sukišti į kišenę mokyklos valdžios, kuri visiškai nenori prisiimti papildomų problemų apsaugant vaikus nuo mokyklose vyraujančio smurto.

O ką daryt? Manau visų pirma reiktų panaikinti požiūrį, kad mokytojas yra viršesnis už mokinį. Mokytojo vaidmuo turėtų būti, kaip žmogaus turinčio didelį žinių ir patirties bagažą, o ne represijų vykdytojo. Taigi jau savaime klasėje tvyro slogi įtampa. Pamate šį modelį, vaikai taip pat formuoja ir savo santykius: surandamas atpirkimo ožys, t.y. silpnesnis ir ant jo išliejamos visos blogos emocijos.

OK, pratęsiu ryt, šiek tiek subjuro nuotaika, sunku rašyti :) Šventų Kalėdų jums

December 12th, 2007 | 1 kometaras

Angelų vaikai – su meile Jums!

Negaliu nepareklamuoti:

Kalėdinė mugė – paroda „Angelų vaikai – su meile Jums!“

2007 m. gruodžio 8 d. Vilniaus mokytojų namuose vyks kalėdinė mugė – paroda „Angelų vaikai – su meile Jums!“.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga kartu su Vilniaus mokytojų namais jau penktąjį kartą maloniai kviečia apsilankyti kalėdinėje neįgalių vaikų darbelių parodoje-mugėje „Angelų vaikai – su meile Jums!“, kurios metu vaikai prekiaus savo paruoštais darbeliais iš stiklo, molio, medžio, siūlų ir pan.

Didelė dalis šių vaikų yra netekę tėvų šilumos ir globos, todėl organizuojama šventė šiems vaikams turi ypatingą prasmę.

Renginio metu vyks akcija „Angelų vaikų eglutė – Kalėdinis stebuklas Jums“, kurioje specialiųjų mokyklų bei pensionatų auklėtiniai su meile ir nuoširdumu ruoštus darbelius pakabins ant kalėdinės eglės Vilniaus mokytojų namų kieme. Švenčių laikotarpiu vaikų išpuoštą eglutę galės išvysti Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai.

Atviromis širdimis Angelų vaikai laukia Jūsų šioje prasmingoje ir gražioje šventėje. Pirkdami šių vaikų sukurtus darbelius, paremsite neįgalius vaikus, pasidalinsite šiluma ir gera nuotaika kartu su jais bei tuo pačiu įsigysite širdžiai mielą kūrinėlį.

Laukiame Jūsų gruodžio 8 d., šeštadienį, nuo 11 val. iki 15 val. Vilniaus mokytojų namuose (Vilniaus g. 39).

Renginio globėja – Edita Mildažytė.

„Ateitis“

Štai tokios, vaikų rankutėmis su visa meile padarytos dovanėlės, turės sukaupusios visą Kalėdų šilumą :)

December 6th, 2007 | 2 komentarų
 

Powered by WordPress | Blue Weed by Blog Oh! Blog | Įrašų (RSS) ir Komentarų (RSS).

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar