Elžbietos nuotykiai » Klausk Kotrynos

Klausk Kotrynos vol. 2

 

Papūtus jausmingam priešValentininiam vėjeliui, Kotrė irgi susirado sau chierą…

 

 Kur buvęs, kur nebuvęs atlėkė Kostia ir manęs paklausė: “o kodël taip yr sunku ið kirlicos pereit á latynicà ant klavetûros  tos paèios?” Ot ir neteisus, jūs, Kostia! Oi kaip neteisus! Sunkiausia yra nepereiti (kas labai lengvai padaroma alt+shift kombinacija), o vėliau priprasti prie naujo klaviatūros išdėstymo. Man vis dar neišeina, tad negaliu bendrauti su šeimininkės  pusseserės geriausios draugės katės geriausia drauge persų kate Jelizaveta :/ O gaila, taip įdomu sužinoti kas toj Ukrainoj dedasi..

Tada nerimo kankinama prie manęs pribėga Lina ir tiesiai šviesiai teškia klausimą AR JIS MANE MYLI? Na jei mylėtų, miela Linute, nejau to nepastebėtum? Manau, kad JIE (vaikinai turbūt?) kaip ir švelniakailiai mano sugyventiniai katinai savo meilę jei išreiškia ne trindamiesi į tave, tai bent murkdami tau į ausį..

Jei Linai tiesiog neramu, ar JIS ją myli, tai visai pasimetęs. “Ar meilė kančia?”, klausia jis/ji manęs. Kartą vogčiomis besimėgaudama poilsiu ant vieno iš šeimininkų pilvo žiūrėjau filmą. Gražus buvo, net mane sugraudino. Jei kalbėt daugiau nei vienu žodžiu, filmo pabaigoje herojai biški verkė biški apsikabino ir nebiški nusprendė, kad net jei ir daug skausmo jų draugystė atnešė vis viena verta pradėti iš naujo, nes gražios akimirkos yra vertesnės už patirtas kančias. Tiesa, jei meilė be atsako, kančios gali būti netgi beprasmiškos…Šiaip ar taip, ne tik meilė, mew,- kančia, o ir pats gyvenimas. Gi vakar gavau lupt nes kaip ir sakiau, apmyžau šeimininkės rūbus, kad nebemučytų manęs daugiau :(

Turbūt išgirdusi Linos klausimą iškart su panašiu reikalu prisistatė BaRbIe: “Kur rast nuostabius žodžius savo angelui?” Vaje vaje, na nežinau, kaip barbės, tačiau mano šeimininkė žodžių ieškosi kišenėje! Jei kartais tą dieną jos rūbai pasitaiko būti be kišenių, Elžbieta ant pirštų galiukų tipena į savo vieną iš minčių kampelių internete mintys.lt arba minciu-pasaulis. Beje, jei nori sujaudinti mylimąjį iki širdies gelmių, pacituok JŪSŲ dainos žodžius, jei tokią turit.
O jei nori rasti nuostabių žodžių savo angelui sargui, neieškok. Geriausia padėka jam – tavo širdies džiaugsmas,mew ;)

Man taip atrodo, murkt, kad reikia mesti tuos meilės klausimus į šalį ir užsiimti kuo rimtesniu. Pavyzdžiui, pasvarstyti: Kas geriau– Kaunas ar Vilnius? Martynai, aš tau pasigirsiu! Kai kartą sirgau, buvau Kaune! Pro didelius vežimo langus seni seni sugriuvę pastatai pasakojo man savo istoriją, o maža nuvarvėjusiu tinku bažnytėlė skundėsi, kad visai šalia jos pastatė didelį nedraugišką prekybos centrą :( Trumpam nusiminiau, tačiau čia pat teko pamatyti kitą vaizdą: gal kelerių metukų bedantė mergaitė rodė į mane ledais ištepliotais pirštais ir juokėsi. Tai ir mane pralinksmino. O štai kai mano šeimininkė grįžta iš Vilniaus irgi būna laiminga (gal dėl to, kad visad lipa ant laimės plytelės?), tad manau abu miestai yra velniškai geri. Tiesiog velniškai.

A.Kleiva mane užklupo nepasiruošusią su klausimu: “Kaip gyveni?” A, man tikrai nesunku atsakyti, kad gyvenu pavasario nuotaikom, kad jau kelinta diena ilgesingai žvelgiu pro langą į pievą ir medžius (pas mus mažytis parkelis!), o tada pakeliu akis į apsiniaukusį dangų, kuris man visai nesiruošia dovanoti saulės..Na bet Valentinas artėja, gal vis tik sulauksiu dangaus malonės, tačiau ar tau tikrai rūpi? Bais jau man, net katei, dirbtinai atrodo klausimas KAIP GYVENI? O jums, skaitytojai, mew?

Net aiktelėjau pamačius Hablicelio klausimą! Jis klausia, ką jam daryti su Cezario salotomis. Na žinai ką! jei aš būčiau tavo vietoj, tai tuoj pat grąžinčiau jas Cezariui ir pabrukus uodegą lėkčiau į visas tris puses kuo toliau nuo jo. Nemanau, kad didysis karvedys būtų labai patenkintas, kad nušvilpei iš jo salotas!

O ir man laikas brukt savo uodegą ir baigt trepsėt ant klaviatūros, bo laikas eit grožio miegelio. Čiau, braškės :*

Klausimus uždavinėkit kaip visad ten pat – formoje viršuje kampe.

February 12th, 2008 | 4 komentarų

Klausk Kotrynos vol. 1

Pažiūrėkite kaip angeliškai, lyg debesėlių apsupta, miega katė Kotryna. Taip saldžiai miegautis miegu gali tik dideli išminčiai, kokia Kotryna ir yra. Nors gerokai pavėluotai (katės irgi švenčia), Kotryna pagaliau atsako į pirmuosius klausimus!

Nuo čia tekstas neredaguotas ir iki paskutinės raidės parašytas pačios Kotrynos kanopomis, oi, atsiprašau, letenėlėmis:

Greitas lyg žaibas žaibuotą vasaros naktį pats pirmasis man uždavė klausimą didysis Toras, mew. “Sakyk, katyte, kas rūpi tavo šeimyninkei?“, – švelniai, kaip visai ne koks skandinavų griaustinio dievas, klausia jis. Na, kas, po velniais, per pirmasis klausimas? Lyg mano šeimyninkei neužtektų viso blogo, kurio mažiau nei 1 procentuką gaunu aš, pirmasis, tai ir pats brangiausiasis klausimas, kurį prisiminsiu visą savo bloginimo karjerą, yra apie ją??? Kad matytumėte, kaip ką tik pasišiaušiau. Ką gi atsakau, Torai. Mano šeimyninkė yra gana nervota būtybė, kuriai labiausiai rūpi sielos ramybė. Prisiskaitė kvaiša kažkokių knygų apie tai, kad gyvūnai teikia tą ramybę, tai nuolat pasigauna mane ir glosto, glosto, glosto, mučija visaip. Sakiau, reik apmyšti jos mėgstamiausias kelnes, gal apsiramins..?

Toliau it bitutė į mano pašto dežutę atzvimbia mielosios Kamilės klausimas “Ką galima įdomaus padovanoti šeimos nariams, kad neprireiktų daug išlaidų ir būtų daugiausia rankų darbo?”. Cha, mieloji Kamiliutė, matau klausimas užduotas prieš Kalėdas, tačiau aš tyčia jį atsakau tik dabar! Tokiems brangiems žmonėms, kaip artimieji, reikia dovanoti ytin kruopščiai ir nuoširdžiai parinktas dovanas, tad tikiuosi puikiai susitvarkėi ir be mano pagalbos. Tikiu tavim, mew. Na, o ateičiai patarčiau pavartyti šį tinklaraštį (anglų kalba) – 101 Handmade Gift Ideas. Tikras perliukas!

Ilzė mus su Elžbieta sveikina su šv. Kalėdomis. Ir tave ir tave, Ilze! Tikiuos pajutai Kalėdų dvasią. Aš tai, kai nušvilpiau pačią didžiausią kulšį nuo stalo, tikrai pajutau ;)

Visai neseniai Sliurpius manęs paklausė, kas mane paskatino kurti šį blogą. Na nors norėčiau, mew, prisiimti visus lauro lapus ir kitus pergalę reiškiančius atributus, teks prisipažinti, kad blogo sukurimas, mano katiniškam, bet aštriam protui, dar neįkandamas dalykas. Ir viskas dėl šių nepatogių letenėlių, kad jas kur! Tačiau šiomis dienomis matydama nutysusį liūdną šeimyninkės veidą, manau, kad tinklaraštis ją atitraukia nuo šiuo metu supančių problemų. Pssss, niekam nesakyk, meilė. Kvailas dalykas,cha. Dar savo stačiomis ausimis esu nugirdusi, kad tai, esą paskatina domėtis įvairiomis išties įdomiomis temomis. Ką žinau. Kam tos įdomios temos, jei esu aš?

——
Šiam kartui tiek. Užteks man varginti savo rudas akis, suprastės regėjimas, vėl iš manęs šaipysis nuo interpolo medžio drevėje šalia mūsų balkono besislapstantis erelis. O tai, patikėkit, visai nesmagu. Laukiu naujų klausimų, mew! Kaip visad, velniškai paprasta – 24 valandas per parą it koks načnykas veikia forma, kurią rasite viršuje. Viens du ir jūsų klausimas mano dežutėje!

January 7th, 2008 | Comments Off on Klausk Kotrynos vol. 1

Paklausk Kotrynos – ji tau atsakys

Sedėjau aš čia eilinę dieną prie savo senuko kompiuterio, veizėjau savo blogą ir mąsčiau, ką čia parašius ar kaip dar ką nors patobulinus, ir, O ŠVENTIEJI RABARBARAI!, žiūriu – visiškai nematytas įrašas mano bloge! Ir ne šiaip įrašas, o su mano puikiosios katės nuotrauka ir užrašu “aš esu katė Kotryna”. Susiraukiau tada, pusgilės raukšlės išvagojo mano kaktą ,it kokią bulvių vagą pavasarį ūkininkai, ir ėmiau mąstyti, kas čia per NĮB (neatpažinti įrašai blog’e – aut. past.).
Kadangi apart hakerių įsilaužusių į mano blogas.lt sąskaitą norint kompromituojančiais tikslais paviešinti mano katę daugiau nieko nesugalvojau, tuomet mečiau piktą žvilgsnį katės pusėn. Ši tuo metu švarinosi tarpkojį…

Kagi, tądien šį keistą įvykį teko pamiršti, tačiau yla yra toks dalykas, kuris mėgsta išlysti iš maišo. O gal tiksliau, katė? Tai va, atsikeliu ankstyvą rytą, berods buvo 12:43, nueinu įsijungti savo senuką ir…osiaubekąaštenpamatau!!!!!


“Aha, tu velnio nešta ir pamesta, katė! Viską pamačiau, girdi, viską!!!!”

O pasirodo šita velniukštė Kotryna kasdien nukarus savo žavią galvytę nuo vaizduoklio stebėdavo ką aš veikiu internete ir sumąstė pasekti mano pėdom (ar letenėlem, jos kalba tariant) ir pasireikšti plačiajame internete. Kagi, jai pavyko, o man kadangi norisi savo katei duoti daugiau saviraiškos, skelbiu:

KOTRYNOS KLAUSIMYNĄ ATIDARYTĄ!

Nuo šiol galite pasitarti su Kotryna visais jūsų gyvenimo klausimais: nuo koks geriausias indų ploviklis iki kaip Kotrynai pavyko tapti tokia žavia katyte ;) O žinokit šita katė ne iš kelmo spirta, ji greičiau ir geriau ras įšeitį nei patys “TV pagalba”, o jos išminties lobynai vertesni daugiau nei Billo Geitso turtas. Kiekvieną savaitę, ar net dažniau (priklausant nuo jūsų aktyvumo), skelbsime viešą klausimų atsakynėjimą. O ir užduoti klausimą labai paprasta – tiesiog užpildykite formą kairėje.

Kotryna jau laukia jūsų klausimų, mew

December 9th, 2007 | 1 kometaras

Aš esu katė Kotryna

Aš esu katė Kotryna

December 5th, 2007 | 1 kometaras
 

Powered by WordPress | Blue Weed by Blog Oh! Blog | Įrašų (RSS) ir Komentarų (RSS).

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar