Elžbietos nuotykiai » Archyvas » Kaip mes Kėdainius kultūrinom

Kaip mes Kėdainius kultūrinom

Priklausau aš tokiai jaunimo organizacijai, na ne tik kad priklausau, bet ir esu fiktyvi pirmininkė, tad kai netingiu sudalyvauju mūsų rengiamoj akcijoj ir šiaip prisidedu ką darant. Na,o kadangi organizacija įsikūrusi rašytojo Juozo Paukštelio namuose, jo gimtadienio proga surengėm skaitymo akciją-atrakciją: sutartą dieną apie penkiolika žmonių susirinko, atsitempė su savimi po taburetę bei knygą ir ėmė garsiai skaityti. Lijo (vargšė mano knyga…), bet buvo smagu. Pasižiūrėkit patys:

 

Iš pradžių viskas vyko Knypavos rinkoj. Didžiausasai oratorius ėmėsi iniciatyvios, pasidarė bokštą, ant jo užlipo ir ėmė visa gerkle skaityti Jablonskį, berods. Uždegantis skaitymas, patikėkit :))

Štai kaip viskas atrodė iš toliau

Kadangi pritrūko auditorijos, persikraustėm į Didžiąją gatvę

Kadangi mane matote dešinėje pačiam pačiam šone, pati nemačiau ir negirdėjau, tačiau gandai sklando, kad šita moterėlė ne tik mus palaikė, bet ir pati padeklamavo Salomėją Nėrį ;)

Klausė ir eilėraštukais prisidėjo net mažiausieji…

Tada didysai oratorius pasiskolino iš manęs Charmsą ir  visi labai linksmai jo klausė. Žinoma linksmiausia buvo man :P

Na ir pati pabaiga-sustojame visi ir skaitome tyliai. Vėliau šalia veikiančio Carito centro darbuotojai pakviečia mus arbatos. Šalta rankoms, tačiau šilta širdy ;)

O komentarų buvę visokių-vieni gyrė, kiti prisidėjo, dar kiti klausė kas mes per debilai. Smagiausia man buvo vietinio laikraščio žurnalistė, kuri manęs klausinėjo, ką skaitau, fotografavo visaip ir tada, kai ėmiau skaityti vėl garsiai į mane labai keistai pažiūrėjo. Kodėl?

PASKAITA

 

Puškovas tarė:
– Moteris – tai meilės staklės.
Ir tuojau pat gavo į snukį.
– Už ką? – paklausė Puškovas.
Bet nesulaukęs atsakymo į savo klausimą kalbėjo toliau:
– Aš taip manau: prie moters reikia derintis iš apačios. Moterys tai mėgsta ir tik apsimeta, kad nemėgsta.
Puškovui vėl trinktelėjo į snukį.
– Kas gi čia dabar, draugai! Tuomet aš ir nekalbėsiu, – pasakė Puškovas.
Bet ketvirtį minutės palaukęs tarė:
– Moteris sukurta taip, kad ji visa minkšta ir drėgna.
Puškovui vėl trinktelėjo į snukį. Puškovas pamėgino apsimesti, kad to nepastebėjo, ir tarė:
– Jeigu moterį pauostysim…
Bet čia Puškovui taip stipriai vožtelėjo į snukį, kad jis stvėrėsi skruosto ir pasakė:
– Draugai, tokiomis sąlygomis visiškai neįmanoma skaityti paskaitos. Jeigu tai pasikartos, aš tylėsiu.
Puškovas palaukė ketvirtį minutės ir prabilo:
– Kur mes sustojome? Ak taip! Tai štai. Moteris mėgsta žiūrėti į save. Ji sėdasi priešais veidrodį visiškai nuoga…
Po šito žodžio Puškovas vėl gavo į snukį.
– Nuoga, – pakartojo Puškovas.
Pokšt! – užvelėjo jam į snukį.
– Nuoga! – šūktelėjo Puškovas.
Pokšt! – gavo jis į snukį.
– Nuoga! Moteris nuoga! Nuoga boba! – šaukė Puškovas.
Pokšt! Pokšt! Pokšt! – gavo Puškovas į snukį.
– Nuoga boba su ąsočiu rankose! – šaukė Puškovas.
Pokšt! Pokšt! – pylėsi ant Puškovo smūgiai.
– Bobos uodega! – šaukė Puškovas, išsisukinėdamas nuo smūgių. – Nuoga vienuolė!
Bet tuo metu trenkė taip stipriai, kad jis neteko sąmonės ir kaip pakirstas nuvirto ant žemės.

 

March 18th, 2008 Randasi Knygos


3 komentarų to “Kaip mes Kėdainius kultūrinom”

  1. Žmogus, turintis ką pasakyti Sako:

    Profile photo of ztkp.lt (Gytis)

    Geras :D Tipo hepiningą atlikot? Ar performansą ? :D
    Graži paskutinė foto



  2. kostia Sako:

    na Kėdainiai tau skolingi.Nuostabu.



  3. besar Sako:

    Ideja faina. Zinoma, kiek ne kas buvo su oru :)

    P.S. labai linksmas paltas. grazus. :)





Powered by WordPress | Blue Weed by Blog Oh! Blog | Įrašų (RSS) ir Komentarų (RSS).

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar