Biški apie lietuvių literatūrą
Prisiminkite, mokiniai, GARŠVA (A. Škėma “Balta drobulė”) buvo menininkas. Būdamas aštuntokas jis skaitė tokių autorių, kaip Dostojevskis, Šopenhaueris, Gėtė, Gogolis, knygas.
GARŠVA buvo menininkas. Būdamas aštuntokas, jis išprievartavo nekaltą mergelę. Bet prisiminkime, GARŠVA buvo menininkas.
O man atrodo, kad jei jau GARŠVA nieko gero per savo gyvenimą neparašė, jis buvo paprasčiausias lūzeris.
—-
Visų pirmą Henriką Radauską pažinau kaip rašytoją. Nepatiko. Visai neseniai mokykloje “paemėm” jį kaip poetą. Sužavėjo. Tačiau aš ne apie tai.
Pati mokytoja parinko nemažai erotiškų Radausko eilėraščių nagrinėjimui. Kiekvieną šio eilėraščio žodį išnagrinėjome iki paskutinės raides per dvi ar daugiau pamokų:
MALDA Į BLONDINĘ
Blondine angele, palik raštelį mamai,
Kad grįši tik rytoj, ir pas mane ateik
Į smuklę ūžiančią ir išrišimą dramai,
Ramiai šypsodama, vidunaktį suteik.
Žiūrėki: vakaras nutildė šaltus vėjus,
Ir žvaigždės didelės į tavo langines
Kaip paukščiai beldžiasi, ir gelstančios alėjos
Maldauja verkdamos pasigailėt manęs.
O tu į operą renkiesi tualetą, –
Sprogdina veidrodį banga skambių šilkų, –
Ir, galvą žydinčią pasukusi iš lėto,
Gėriesi liemeniu ir debesiu plaukų.
Blondine kūdiki, numesk šilkinę suknią
Ir spindinčiais plaukais, kaip angelas sapne,
Pro stogą nusileisk į šitą liūdną smuklę
Ir lempas užgesink ir nuramink mane.
Kiekvieną įvaizdį, kiekvieną būdvardį, metaforą ir dar, bala žino ką, išnagrinėjome iki paskutinės raidės, o pagrindinės eilėraščio minties, kad lyrinis “aš” tiesiog norėjo padaryti blondinę, taip ir nepaliečiame. O atrodo net suvokimo testo klausimas to klausia: “Kokie tikrieji lyrinio subjekto tikslai išaiškėja gale?” Mokytoja išrausta it burokas, ima kvailai juoktis ir atsako, kad vyriškis tenorėjo padėti damai įveikti jos drovumą.
Prievartautojai galėtų įsidėmėti šitą frazę ir pasinaudodami lietuvių literatūra bandyt save ginti.
Kodėl mokytojos visą literatūrą pateikia kaip nedrąsų Pavasarėlį iš pirmos “Altorių šešėly” knygos dalies…ir tai tik pirmos :)
—-
Man atrodo, kad mano paakiai vis tamsės tamsės, kol žmonėms pradės atrodyti, kad vietoj akių man tik dvi tamsios dėmės.
January 9th, 2008 at 8:48 am
Nagi nagi, ar tikrai literatūrinį personažą, nesukūtusį kūrinio, galima laikyti looser’iu.. :)
Ir kas yra meninkas? Žmogus, kuris kuria? Jei jau Garšva nieko nesukūrė, tai jis kaip ir pagal tą apibrėžimą nėra meninkas.. O gal meninkas yra tas tas, kuris jaučia ir suvokia meną. Gal skaitei Stiklo karoliukų žaidimą? Idealiojoje Kastalijoje žmonės turi visas galimybes tobulėti tiek intelektualiai, tiek dvasiškai, skaito ir nagrinėja literatūrinius kūrinius, groja ir klausosi muzikos, bet jiems negalima kurti. Draudžiama..
January 9th, 2008 at 2:21 pm
Žinoma. Galiu tai pagrįsti net to pačio kūrinio žodžiais, t.y. Garšvos mintimis: “Knygos. Aš dar nesu gimęs. Neparašiau geros knygos.” Taigi Garšva nieko vertas. Garšva yra visiškas nulis. Lifto sraigtelis. Lūzeris )
O kas yra menininkas žino tik vienas Dievas. Neteigiu, kad Garšva nebuvo menininkas. Kartodama tą junginį norėjau pabrėžti tai, kad, pasak mano mokytojos, gaunasi taip, kad jei jau esi menininkas, tau viskas leidžiama. O kad tau būtų viskas leidžiama turi būti genijus. Garšva toks nebuvo. Na, o žvelgiant giliau, mokytoja tiesiog mąsto kaip Raskolnikovas, kuris savo ruožtu rėmėsi Nyčės mintimis :)
January 11th, 2008 at 4:35 pm
nevaryk ant garšvos :) jis kietas bičas :)
January 11th, 2008 at 5:29 pm
mes pradinėse klasėse nuolat kartodavom šitą “kietas kaip rūroj paketas” ;)