Elžbietos nuotykiai

Ir vėl prieš visus ir viską // Straipsnių maišalynė

Pradėkim nuo pilkumos – Valdas Kilpys. “Pilkybės apsėstojo godos“. Vėl nieko naujo, bet svarbaus ir reikalingo:

“Gailiuosi, – sakė dvidešimt pavasarių matęs žmogus, – kad įstojau į universitetą. Reikėjo varyti į kolegiją, ten bent visokio š… į galvą nekiša. Baigi, įsidarbini ir gyveni“.

Žagtelėjau iš nuostabos. Sveiko proto jaunas žmogus savo noru pats save užrašinėjo į „gyvųjų lavonų“ tarpą! Klasika tapęs „Dirbk, pirk, mirk“ šūkis randa kuo puikiausią terpę tarp nepriklausomos Lietuvos laikais gimusių jaunuolių ir tai… šiek tiek glumina.”

Patiko ir vedarinio komentaras:

“Esu dažnai “sėdintis politikus rengiančios aukštosios mokyklos paskaitose”, todėl galiu gana objektyviai patvirtinti, jog maišto dvasios ten vargu ar kas įkvėps – veikiau atvirkščiai – maištingumas politikos mokslų studento sąmonėje formuojasi kaip atmetimo reakcija skiepijamam sisteminiam mąstymui, stereotipų formavimui ir pačiai universiteto atmosferai. Tik tokių studentų mažai. Bijau, jog švietimo sistema Lietuvoje naudojama kaip įrankis kurti lengvai valdomai siauro akiračio visuomenei, o propaguojama aukštojo mokslo reforma turėtų tik padidinti šio mechanizmo efektyvumą.

Taip, Lietuvai reikia aktyvaus jaunimo, reikia viešų akcijų, protestų, galbūt netgi reikia kažko panašaus kaip Prancūzijoje, bet kaip susiformuoti tai naujai ir aktyviai kritinei masei? Iš pirmo žvilgsnio apatiškas ir sustabarėjęs konformizmo persisunkęs sociumas tampa stebėtinai judriu, iškalbingu ir pseudo-moderniu, kuomet iškyla nors menkiausia opozicija dominuojantiems požiūriams, tradicijoms ir vertybėms. Pati visuomenė savo netolerancija palaužia “nelojalių pažiūrų” individus dar nespėjus šiems surasti panašių į save. Kadaise nusivylusiųjų sistema retorikoje dažnai skambėdavo viltys apie “naująją kartą, kada nors pakeisiančią ex-sovietinę nomenklatūrą politinėje erdvėje”. Ir ką gi – nauja karta kaip ir yra, tik ar daug jos atstovų įgalūs dalyvauti sprendimų priėmime? Ar yra jiems vietos politiniame elite? Akropolių, kreditinių butukų ir volkswagenų kartai nebeliko laiko ir noro giliau susimąstyti ir kažkur dalyvauti, nes straipsnyje paminėta XXI a. filosofija “dirbk, pirk, mirk” tokia paprasta, priimtina ir populiari, jog visos kitos gyvenimo prasmės skamba it sektantų skiedalai.”

---

+ du trenkti tekstai. Tas pats psichologas ir peikia ir aukština lietuvius. WTF?? Ir dar jaunimo tautinimo tinklapyje. Hmm…