Elžbietos nuotykiai

BLOGakcija: gauk karmos taškų

Atėjo pavasaris, saulėlė atkopdama būdino svietą, ir mano akeles kuteno spalvoti jos zuikiai lakstantys iš po vitražinio mano naujo šyzovo kambario lango, kovo pradžios rytai buvo nuostabiai šilti ir su armonikos garsais sklindančiais iš Beirut. Mergaitė iš šiltų kraštų labai džiaugės, na bet kur tau ir vėl ta niurūma, vėl tas prakeiktas sniegas ir iki paskutinio kaulelio persmelkiantis drėgnas šaltis. Mąstau reikia kažkaip pašiltinti širdelę, taigi:

SKELBK REVOLIUCIJĄ, ŽMOGAU, SAVO MAŽYČIAM SUSTABARĖJUSIAM PASAULĖLY! Niekam iš tiesų neįdomūs tie jūsų puodukai, blokinių dėžučių vaizdai pro langą ir pan. Laikas paskelbti kokią bent šiek tiek prasmingesnę blogerių akciją, kuri ne tik atimtų porą sekundžių Jūsų laiko, bet ir duotų naudos. Ypač nematerialinės.

Padaryk gerą darbą. Kiekvienas tebūnie pagal save sprendžia, kas jam yra geras darbas ir kiek jis nori skirti tam laiko: įsirašyk į maltiečius, padėk jaunimo linijoje, išgelbėk šuniuką, padėk mielam nedrąsiam mizantropui prarasti nekaltybę, pakelk šiukšlę, padovanok pirmam sutiktam praeiviui ką nors iš DIY serijos, pagirk bendradarbį ir t.t.t.t.t.t.t.t.t.t.t. ir pan. Use your imagination.

Gauk karmos taškų, pripildyk save vidinės šilumos, kad nereiktų tiek mokėt už šilumą iš išorės, pasigirk kitiems ir parodyk, kad ir jie gali. Tiek dėl kitų, tiek dėl savęs. O aš einu pamąstyti ką tokio nuveikus man;)

Iki.

Daikteliavimas

Paporinsiu jums šiandien apie daikteliavimą. Apie tai jau kartą porino Astrida Lingren nerealiausioj visų laikų knygoj “Pėpė Ilgakojinė“. Pamenate?  Pėpė Ilgakojinė kartą išsivedė savo  kaimynus  padaikteliauti: jie ieškojo įvairių daiktų  pievoje, o suradę (kad ir siūlų ritę ar tuščią skardinę) galvojo kur pritaikyti.

O žinok ką? Egzistuoja ir šiomis dienomis daikteliautojai. Ir dar kokie!! Daiktų šie ieško nebe pievoje, o įvairiuose supermarketuose, turguose ir kitose vietose jų fantazijos ribose. O tada lyg žiurkėnai krauna krauna viską savo urveliuose (t.y. namuose/butuose. aut. past.) Kiekvieną kartą apsilankęs daikteliautojo namuose nustembi: ir kur gi jie randa šitiek vietos vis naujiems daiktams?

Taigi Jūsų dėmėsiui tiesioginis fotoreportažas iš vienos jau pagyvenusios, netgi galima sakyti, profesionalios daikteliautojos. Beje, visa tai-iš vieno vienintelio kambario: Read More …

Orgazmo diena

Atvirukas. Koliažas. Švediška porelė.

Ir iš vis. Orgazmo dieną reikia švęsti kasdien ;)

Trumpai drūtai

Mano skolinamų knygų sąrašą papildė žmonėms su plačia it margas pasaulis širdim ir pašėlusia siela skirta Dainiaus Kinderio knyga “Atgal į Afriką“, kurioje šis, gan žinomas keliautojas, pasakoja apie Afrikos pažinimą…keliaujant autostopu (taip taip, na negalėjau neperskaityt)

O štai dešinėje pirmasis mano street art darbelis. Kažkada šis žmogelis buvo kažkieno išpilta orandžinių dažų dėmė ant asfalto :)

Alchemiko šešėlis

Visada tikėjau, kad egzistuoja likimas. Ir kiekvienas žmogus, kurį sutinkate, atsiųstas jums ne veltui.

Mano mama jaunystėje dažnai skraidydavo lėktuvu. Kas kartą jai reikėdavę palaukti savo lėktuvo parą ar dvi tokiam mieste. Kartą jame ji pamatė merginą su beprotiškai gražiais auskarais. Sekė sekė ją mąstydama, kad gal pamatys, kur čia tokius nusipirkti, kol galų gale ana ją užkalbino. Pasirodo toji mergina pati sekė mano mamą dėl…rankinės. Jos susipažino ir nuo šiol mano mama turėjo su kuo praleisti laisvą laiką belaukiant lėktuvo. Kartą tame mieste prie jos priėjo pora vaikinų. Išskridus jie pasiliko su mamos naująja drauge. Po poros mėnesių iš tos merginos ateina laiškas pranešantis, kad mano mamos dėka ji pagaliau susipažino su vaikinu, kurį nuolat matydavo gatvėje, bet jai niekad nepavykdavo niekaip su juo susipažinti. Po metų jie susituokė. Tokia tad buvo mano mamos mažytė misija jos gyvenime.

O ir jūs pasistenkit, kad kitų gyvenimuose būtumėte tas…na tas gera nešantis.

Ak, Maksai, grįžk pas mane kuo greičiau..

Ak, Maksai,

Man visai negėda šitaip viešai išreikšti savo jausmus Tau..Juk pats žinai – nors mūsų draugystė buvo trumpa, trukusi vos mėnėsį, aš tave įsimylėjau. Priskretau prie tavęs it vantos lapas pirty prie šiknos..Ir nieka negaliu sau padaryti-kasdien tave prisiminus dusauju apie tas nuostabias akimirkas, praleistas kartu, svajoju apie akimirkas, kurias dar praleisim, jei tavo stebuklas palies ir mane. Ak, Maksai Maksai, sugrįžk pas mane prašau :'(

Šiuo metu gedinti, blogai rusiškai skaitanti tavo Penelopė Elžbieta

—————————–

Va taip va, mielieji. Galiu garsiai, kiek tai įmanoma skaitmeniniu formatu, pareikšti, kad nuo šiol suprantu Hario Poterio maniją, nes pati įgyjau panašią “hariu poteriu suagusiesiems” vadinamai knygų serijai priklausomybę. Kalbu apie Maksą Frajų ir jo “Echo labirintus”.

-Na ir ką gi tas Maksas veikia Echo labirintuose ir, iš vis, kas tas Echas??? – paklausite Jūs. Read More …