Elžbietos nuotykiai

Klausk Kotrynos vol. 2

Papūtus jausmingam priešValentininiam vėjeliui, Kotrė irgi susirado sau chierą…

 Kur buvęs, kur nebuvęs atlėkė Kostia ir manęs paklausė: “o kodël taip yr sunku ið kirlicos pereit á latynicà ant klavetûros  tos paèios?” Ot ir neteisus, jūs, Kostia! Oi kaip neteisus! Sunkiausia yra nepereiti (kas labai lengvai padaroma alt+shift kombinacija), o vėliau priprasti prie naujo klaviatūros išdėstymo. Man vis dar neišeina, tad negaliu bendrauti su šeimininkės  pusseserės geriausios draugės katės geriausia drauge persų kate Jelizaveta :/ O gaila, taip įdomu sužinoti kas toj Ukrainoj dedasi..

Tada nerimo kankinama prie manęs pribėga Lina ir tiesiai šviesiai teškia klausimą AR JIS MANE MYLI? Na jei mylėtų, miela Linute, nejau to nepastebėtum? Manau, kad JIE (vaikinai turbūt?) kaip ir švelniakailiai mano sugyventiniai katinai savo meilę jei išreiškia ne trindamiesi į tave, tai bent murkdami tau į ausį..

Jei Linai tiesiog neramu, ar JIS ją myli, tai Aš visai pasimetęs. “Ar meilė kančia?”, klausia jis/ji manęs. Kartą vogčiomis besimėgaudama poilsiu ant vieno iš šeimininkų pilvo žiūrėjau filmą. Gražus buvo, net mane sugraudino. Jei kalbėt daugiau nei vienu žodžiu, filmo pabaigoje herojai biški verkė biški apsikabino ir nebiški nusprendė, kad net jei ir daug skausmo jų draugystė atnešė vis viena verta pradėti iš naujo, nes gražios akimirkos yra vertesnės už patirtas kančias. Tiesa, jei meilė be atsako, kančios gali būti netgi beprasmiškos…Šiaip ar taip, ne tik meilė, mew,- kančia, o ir pats gyvenimas. Gi vakar gavau lupt nes kaip ir sakiau, apmyžau šeimininkės rūbus, kad nebemučytų manęs daugiau :(

Turbūt išgirdusi Linos klausimą iškart su panašiu reikalu prisistatė BaRbIe: “Kur rast nuostabius žodžius savo angelui?” Vaje vaje, na nežinau, kaip barbės, tačiau mano šeimininkė žodžių ieškosi kišenėje! Jei kartais tą dieną jos rūbai pasitaiko būti be kišenių, Elžbieta ant pirštų galiukų tipena į savo vieną iš minčių kampelių internete mintys.lt arba minciu-pasaulis. Beje, jei nori sujaudinti mylimąjį iki širdies gelmių, pacituok JŪSŲ dainos žodžius, jei tokią turit.
O jei nori rasti nuostabių žodžių savo angelui sargui, neieškok. Geriausia padėka jam – tavo širdies džiaugsmas,mew ;)

Man taip atrodo, murkt, kad reikia mesti tuos meilės klausimus į šalį ir užsiimti kuo rimtesniu. Pavyzdžiui, pasvarstyti: Kas geriau– Kaunas ar Vilnius? Martynai, aš tau pasigirsiu! Kai kartą sirgau, buvau Kaune! Pro didelius vežimo langus seni seni sugriuvę pastatai pasakojo man savo istoriją, o maža nuvarvėjusiu tinku bažnytėlė skundėsi, kad visai šalia jos pastatė didelį nedraugišką prekybos centrą :( Trumpam nusiminiau, tačiau čia pat teko pamatyti kitą vaizdą: gal kelerių metukų bedantė mergaitė rodė į mane ledais ištepliotais pirštais ir juokėsi. Tai ir mane pralinksmino. O štai kai mano šeimininkė grįžta iš Vilniaus irgi būna laiminga (gal dėl to, kad visad lipa ant laimės plytelės?), tad manau abu miestai yra velniškai geri. Tiesiog velniškai.

A.Kleiva mane užklupo nepasiruošusią su klausimu: “Kaip gyveni?” A, man tikrai nesunku atsakyti, kad gyvenu pavasario nuotaikom, kad jau kelinta diena ilgesingai žvelgiu pro langą į pievą ir medžius (pas mus mažytis parkelis!), o tada pakeliu akis į apsiniaukusį dangų, kuris man visai nesiruošia dovanoti saulės..Na bet Valentinas artėja, gal vis tik sulauksiu dangaus malonės, tačiau ar tau tikrai rūpi? Bais jau man, net katei, dirbtinai atrodo klausimas KAIP GYVENI? O jums, skaitytojai, mew?

Net aiktelėjau pamačius Hablicelio klausimą! Jis klausia, ką jam daryti su Cezario salotomis. Na žinai ką! jei aš būčiau tavo vietoj, tai tuoj pat grąžinčiau jas Cezariui ir pabrukus uodegą lėkčiau į visas tris puses kuo toliau nuo jo. Nemanau, kad didysis karvedys būtų labai patenkintas, kad nušvilpei iš jo salotas!

O ir man laikas brukt savo uodegą ir baigt trepsėt ant klaviatūros, bo laikas eit grožio miegelio. Čiau, braškės :*

Klausimus uždavinėkit kaip visad ten pat – formoje viršuje kampe.

Angeliukas pasveikins tavo Brangiausiąjį/ą

Beieškodama, ką padaryti Valentino proga, užtikau labai na jau labai mielą darbelį darbščiosioms rankelėms – garbanotą angeliuką.Iš pradžių planavau jį pati padaryti, tačiau prisiminiau, kad KAI KAS beprotiškai mėgsta varles. Tad bandysiu taikyti į šią sritį. Kažkaip keistai skamba :))

Duotame tinklapyje rasite visą informaciją (anglų kalba) kaip pasigaminti šį simpatulį, reikiamas iškarpas ir visokius kitokius patarimus. Bėkit ieškotis adatos!

 —————-

Įdomu, jei įteikčiau žmogui dovaną Vasario 16osios proga, jis labai nustebtų?

Tai ką, šv. Valentinas artėja? // Draugystės dėžutė

Aš juk Jūs perspėjau, kad net neprasidėjus vasariui užversiu Valentino nesąmonėm? Na iš tiesų, tai man ši šventė patinka. Nors jau keli metai džiūstu be tos vadinamos meilės ir tądien jaučiuos kaip paskutinė kvailė, vis tik tai graži šventė ir tik mes patys kalti, kad leidžiam supermarketam taip iš jos išsityčioti.

1910m. nerealus Valentino dienos atvirukas. Retro retro… 

Taip pat puikiai suprantu, kad savo meilę mylimajam/mylimajai reiktų rodyti visus metus. Tačiau juk švęsti progų niekad nebus per mažai, ar ne? Nepradėsiu dabar aiškinti apie vienuolį Valentiną ir porinti kitas su šia švente susijusias legendas, kurias, jei dar 10 kartų negirdėjote, galite susirasti įvedę į google tam tikrus raktažodžius :)

Neee, šį kartą tai niekad man neatsibostanti DO IT YOURSELF tema ir tikras išsigelbėjimas tinginiams bei kąsnelis  šiek tiek antikapitalistams. Dovanosim draugams tai, ką labiausiai vertinam – Jūsų draugystę. Read More …