Elžbietos nuotykiai

Tai ką, šv. Valentinas artėja? // Draugystės dėžutė

Aš juk Jūs perspėjau, kad net neprasidėjus vasariui užversiu Valentino nesąmonėm? Na iš tiesų, tai man ši šventė patinka. Nors jau keli metai džiūstu be tos vadinamos meilės ir tądien jaučiuos kaip paskutinė kvailė, vis tik tai graži šventė ir tik mes patys kalti, kad leidžiam supermarketam taip iš jos išsityčioti.

1910m. nerealus Valentino dienos atvirukas. Retro retro… 

Taip pat puikiai suprantu, kad savo meilę mylimajam/mylimajai reiktų rodyti visus metus. Tačiau juk švęsti progų niekad nebus per mažai, ar ne? Nepradėsiu dabar aiškinti apie vienuolį Valentiną ir porinti kitas su šia švente susijusias legendas, kurias, jei dar 10 kartų negirdėjote, galite susirasti įvedę į google tam tikrus raktažodžius :)

Neee, šį kartą tai niekad man neatsibostanti DO IT YOURSELF tema ir tikras išsigelbėjimas tinginiams bei kąsnelis  šiek tiek antikapitalistams. Dovanosim draugams tai, ką labiausiai vertinam – Jūsų draugystę. Read More …

Kai Jūs griaužiat obuolį, o Jus graužia nuobodulys

Pastebėjote, kad lietuviai paniškai bijo savaitgalį likti namie? Geriau čia buvo klausti: ar pastebėjote kaip jūs išpila prakaitas ir apima neviltis suvokus, kad, pavyzdžiui, šeštadienį nekratot galvų kokiam plote (priklausomai nuo pomėgių ir kompanijos), o apsikrovę sumuštiniais juokiatės iš jievrovizijos konkursantų?
Prisipažinkit, prisipažinkit, kad bijot penktadienį pasilikti vieni namie. Tai aišku, darbai baigėsi, ko ten tuose namuose sėdėti? Tačiau vis tik ką jau daryti, jei teko likti vienui vienam ir apėmė nuobodulys?

1. Paskambink nežinomu numeriu ir šnekėk su atsiliepusiu žmogumi apie bet ką
2. Apsimesk, kad tau ne nuobodu
3. Patikrink kiek gali iškęsti nekvėpavęs
4. Dainuok karaokę. Juk, kai esi vienas, niekas negirdi net jei nusidainuoji
5. Išmok atsistoti ant galvos
6. Su permanentiniu markeriu išpaišyk savo vardą ant apatinių
7. Garsiai garsiai juokis
8. Išmok pamėgdžioti akcentą (labiausiai mėgstu šnekėti kaip arabė)
9. Sukurk dainą ar eilėraštį apie tai, kaip nėra ką veikti
10. Pasigauk musę, pririšk prie virvutės ir pavedžiok po balkoną
11. Galiu apsitvarkyti. Jei netingi
12. Kvailai apsirenk ir pasijuok iš savęs
13. Sumąstyk kaip patekti į teliką
14. Parašyk Dievui laišką ir pažiūrėk, ar tau atrašys
15. Duok vardus savo kūno dalims
16. Pavartyk tarptautinių žodžių žodyną, rask labai šustrų žodžių, juos išmok ir vėliau didžiuokis savo erudicija prieš draugus
17. Pasidaryk pikniką ant kilimo
18. Išmok nusilupti bananą su kojomis
19. Pasiklausyk polkos. Pašok.
20. Suplanuok kokią kelionę
21. Išmok ištarti visų savo draugų vardus atvirkščiai.
22. išsinuomok (parsisiųsk) kokį gerą filmą
23. Susidaryk sąrašą dalykų, kurie tave linksmina ir bent vieną jų padaryk
24. Nusipiešk tattoo
25. Užsiimk DIY dalykėliais
26. Ar pasigamink valgyt
27. Išmok groti armoniką. Tavo senelis tikrai turėtų turėti kur vieną užsislėpęs
28. Paruošk draugams papje maše pripildytą saldainių
29. Susikurk ekskvilibrį (apie tai vėliau šiam bloge)
30. Išsimiegok ir ką gražaus susapnuok
31. Paerzink savo katę
32. Pasiieškok internete kaip šokti linijinius(kai šokama po vieną) šokius ir išmok bent keletą. Patikėkit, jie tikrai lengvi.
33. Sukurk laikraštį apie savo gyvenimą
34. Planuok, ką padovanosi artimiausiu metu savo draugams artėjančios šventės proga
35. Persistatyk kambarį
36. Susidaryk savo knygų sąrašą ir paskolink jas kitiems
37. …
38. O paskutinis, tačiau pats svarbiausias punktas, pradėk rašyti blogą. Smagus užsiėmimas ;)

BLOGanonsas:

• Dar trenktesni pasiūlymai, ką veikti graužiamam obuolio, oi, t.y. nuobodulio
• Pradėsiu propoguoti it koks supermarketas Valentino (ne)komerciškumą
• Ekskliuzyvinė ekskursija po Kėdainius kitu kampu
• Kotryna ir vėl atsako į klausymus!

BLOGkomentarai:

• Martyno ir Oni atsiprašau, bet tik rytoj išsiunčiau jūsų atvirukus

Trys lietuviški pavyzdžiai sakantys – Ir tu gali!

Tęsiant šitą temą norėčiau su jumis pasidalinti tautiečiais, kurie mane įkvėpė siekti tikslo ir yra puikus norų išsipildymo, jei tik labai trokšti, pavyzdys. O jų yra trys:

• Sigute Ach. Dar prieš kelis metus atvirukų lentynose visus skyrius buvo užėmę nuobodūs, sovietmečiu kvepiantys (dvokiantys?) atvirukai su žvakėmis ir paauksuotomis raidėmis. Tačiau kartą atsirado nauja lentyna atvirukų su skraidančiomis karvėmis, išsišiepusiais ilganosiais angelais ir fone kiekvieną kartą šmėščiojančiomis kopėčiomis į dangų. Taip aš atradau Sigutę Ach. Ši kūrėja nebaigė dailės akademijos, tačiau šiandien turi įkūrusi vieną bene sėkmingiausiai dirbančių leidyklų Lietuvoje – “Nieko rimto“. Dedu milžinišką pliusą vien už “Obuolių pasakas“.

• Gytis Ivanauskas. Niekad nesidomėjau teatru, tačiau apsilankiusi “Nusikaltimas ir bausmė” spektaklyje, susirgau teatro manija. Šis aktorius neišsigando rizikos ir įkūrė savo vardo šokio teatrą. Iš pradžių nebuvęs rimtas konkurentas kitiems teatrams, Gytis pagaliau išaugo jam vis primetamus infantilumo rėmus ir pristatė visus nustebinusį naują spektaklį “8 kvadratiniai metrai”.

• Simonas Petkevičius iš “Flaxon“. Visai neseniai jis atidarė alternatyvios muzikos klubą “Face” Kaune. Ką pats Simonas apie tai kalba: „Jau nuo savo maištingos paauglystės laikų svajojau įkurti klubą, kur personalas žinotų kiekvieno nuolatinio lankytojo vardą, kur retkarčiais barmenas sušuktų „statau!“, o padavėjas ne tik atneštų garuojantį kepsnį, bet ir suskeltų anekdotą.“ Pati svajoju kada įkurti jaukią kavinukę-šokolado parduotuvę, kur galima būtų pasėdėti vakarais. Jei jis įgyvendino savo svajonę, kodėl aš negaliu?

Baikit mane perkalbinėti!

Žinot, kodėl yra taip sunku siekti tikslo? Nes tave nuolat kažkas atkalbinėja kišdami savo atseit labai vertingas nuomones. Iš pradžių labai tvirtai laikaisi įsikabinęs savo, vėliau vis dar plėšaisi už savo tikslą, bet mintyse suabejoji. Viduje vaikštantis kirminėlis vis graužia graužia, kol galų gale palūžti – pradedi gyventi taip, kaip iš tavęs to reikalauja kiti.

Ar būtina iškart po universiteto studijuoti? Pasakiau, kad imu metų, jei pasiseks veikt, ką noriu, dviejų pertrauką po mokyklos baigimo. Juk mažąjį reikalavimą jau įvykdžiau, jau beveik baigiau mokyklą. Kodėl turiu laukti dar 4 metus, kad galėčiau pagaliau patenkinti smalsumą?

Man sako:

Tu atsiliksi
Tu nebenorėsi mokytis
Tave apims tingulys
Tu kitiems būsi niekas

Sako: “taip negalima!”

Ir aš tikrai pradėjau abejoti. Ne tai baisiausia! Aš pradėjau bijoti. Praradau jausmą, kad pasaulis toks gražus ir didelis, kad negalima jo nepamatyti. Tikrai žinau, jei jų paklausysiu, kiekvieną dieną vis labiau bijosiu palikti viską, ką susikūriau. Tad geriau bėgti iš čia kol dar neturiu nieko.

Išmokti siekti tikslo reikia mokytis. Čia tau ne šuns pypas.

Ar mąstai kaip blogeris? (iliustruota)

Pagaliau atsirado šiek tiek laiko ir aš galiu užlieti Jūsų akis savo minčių srutomis, oi, t.y. srautu.

Taigi taigi, paskutiniu metu Lietuvos blogeriai kaip iš gausybės rago žeria krūvas patarimų kaip pagerinti savo blogo turinį, kaip reklamuotis, kodėl verta rašyti blogą ir t.t. Aišku, tai tik lašas jūroje palyginti su užsienietiškų blogų siūloma informacija. Vienas žymiausių – Problogger. Būtent jo parašytą frazę ir norėčiau aptart: Don’t Just Have a Blog – Learn to Think Like a Blogger“. Išmok galvoti kaip blogeris. Ką tai reiškia? Pats Probloggeris pateikia milijoną ir dar biškį patarimų, pavyzdžių ir t.t. ir pan. Na mano nuomone, jei jau taip karštligiškai nori to populiarumo, stenkis būt originalus. Tik tavo pačio sugalvoti būdai kaip pritraukti daugiau skaitytojų bus patys efektyviausi, jei į tai įdėsi savo širdį, o ne skaitysi tūkstantį patarimų, kurie realiai nieko nepasako.

 Grįžkim prie temos. Ar galvojate kaip blogeriai? Prisipažinsiu – paskutiniu metu eidama pagaunu save galvojant kokią įdomią temą įrašui galėčiau parašyti, naršant internete akys užkliūna už informacijos, kurią galėčiau panaudoti, netikėtai minčiai atskridus netgi ją užsirašau ant lapuko(jau nemažai jų susirinko, reik imtis darbo), mamai pranešus, kad išvažiuoja į Egiptą, iškart užsiprašiau reportažo savo blogui…sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti. O kad įrašas nebūtų toks nuobodus, pateiksiu keletą iliustracijų. Kairėje – kaip mąsto NEblogeris, dešinėje – blogeris-grynuolis. Skanaus :) Read More …

Fucking kaimas

Kartą pas mane vešėjęs olandas nežinia kodėl papasakojo apie Fucking kaimą. Ne, tai tikrai nebuvo jo fantazijos vaisius, toks kaimas tikrai egzistuoja kažkur Austrijos gūdumoj. Ir pavadintas ne norint sulaukti dėmesio, nes egzistuoja jau nuo 1070ųjų. Kodėl Fucking? Pasirodo tai reiškia visai ne tai, ką jūs pagalvojot, o “Focko žmonių vietą”. Daugiau Wikipedioj. Kadangi mėgstu tokius kvailus šposus, dar ilgai iš to juokiaus. Spėkit kaip vadinasi pagrindinė šio kaimo gatvė? Fucking. Dar olandas užsiminė kartą ten net buvęs, tačiau nusivylęs, nes tai labai jau ramus kaimelis, o gatvėse veik nepamatysi žmonių. Įdomu, ką jie veikia? ;)

_______________________________

Kai užaugsiu didelis, įkursiu miestą ir pavadinsiu jį Las Pimpa. Pačiame jo viduryje riogsos Užpakalio kalnas su garsiausia pasaulyje šiknaskylės ola.

Gerumo Diena (o gal vakaras?)

Dariau aš jau turbūt dešimtąjį kartą logo, bet vos tik pasižiūriu – netinka :( Bet užtat vakar netyčia sukūriau visai įdomų variantą, kuris visai galėtų tapti mano tinklaraščio simboliu :) Ta proga pagal tą paveikslėlį padariau tris handmade atvirukus, kuriuos padovanosiu mylimiausiems žmonėms blogosferoje – savo komentuotojams ;)

Kadangi vis dar esu vėpla wordpress’e, skaičiavimus atlikau ranka:

 Kaip matot pirmauja Kostia. Iš tiesų, visada labai džiaugiuosi jo komentarais, nes jis pasako kažką tikrai įdomaus ir dažnai man net nežinomo. Bučkis :*

Toliau komentaruose dažnai šmekšteli Martynas, o Oni kartą man net parašė visą trilerį iš serijos, kas būtų, jeigu būtų!

 Dėkui jums visiems ir bėgu rašyti e-meilų ;)