Baikit mane perkalbinėti!
Žinot, kodėl yra taip sunku siekti tikslo? Nes tave nuolat kažkas atkalbinėja kišdami savo atseit labai vertingas nuomones. Iš pradžių labai tvirtai laikaisi įsikabinęs savo, vėliau vis dar plėšaisi už savo tikslą, bet mintyse suabejoji. Viduje vaikštantis kirminėlis vis graužia graužia, kol galų gale palūžti – pradedi gyventi taip, kaip iš tavęs to reikalauja kiti.
Ar būtina iškart po universiteto studijuoti? Pasakiau, kad imu metų, jei pasiseks veikt, ką noriu, dviejų pertrauką po mokyklos baigimo. Juk mažąjį reikalavimą jau įvykdžiau, jau beveik baigiau mokyklą. Kodėl turiu laukti dar 4 metus, kad galėčiau pagaliau patenkinti smalsumą?
Man sako:
Tu atsiliksi
Tu nebenorėsi mokytis
Tave apims tingulys
Tu kitiems būsi niekas
Sako: “taip negalima!”
Ir aš tikrai pradėjau abejoti. Ne tai baisiausia! Aš pradėjau bijoti. Praradau jausmą, kad pasaulis toks gražus ir didelis, kad negalima jo nepamatyti. Tikrai žinau, jei jų paklausysiu, kiekvieną dieną vis labiau bijosiu palikti viską, ką susikūriau. Tad geriau bėgti iš čia kol dar neturiu nieko.
Išmokti siekti tikslo reikia mokytis. Čia tau ne šuns pypas.
January 25th, 2008 at 11:51 am
Nesąmonė tas lietuviškas paprotys po mokyklos iškart šokt į universitetą, po bakalauro iškart šokt į magistrantūrą. Taip ir atsiranda pilni univerai studentų be motyvacijos, stojusių tik tam kad stoti ir nesvarbu į ką, nesvarbu kad neįdomu, bile tik aukštasis išsilavinimas, ta prasme popieriukas kišenėje. Absurdas! Aš tai pasipiktinus tuo visuomenės spaudimu ir tave labai palaikau (:
Laikykis, nepasiduok, pasiimk metų ar kiek ten pertrauką per kurią geriau susivoksi ką nori studijuot, ar iš vis nori studijuot ir šiaip ką norėtum gyvenime veikt (:
Beje Švedijoj praktiškai VISI taip daro (taip mamai ir pasakyk) – pasibasto metus po mokyklos baigimo, pauždarbiauja, pakeliauja o po to normaliai mokosi tai kas jiems įdomu
January 25th, 2008 at 12:12 pm
shiny, labai dėkui už tokį komentarą. Belieka džiaugtis, kad kaip tik mama yra vienintelis žmogus pilnai palaikantis mano idėją. Aišku, ji tuo ne per daugiausiai džiaugiasi, tačiau sako, kad net ji nežino, koks gyvenimo būdas yra teisingas ir palieka man spręsti, ką noriu daryti vėliau :)
January 25th, 2008 at 2:53 pm
Danijoj yra tokios mokyklėlės – folkehøjskole(vertimo į lietuvių kalba nežinau). Mokyklą baigę gali ten iki pusės metų pasimokinti ir nuspręsti, ką nori studijuoti. Per plauką ten neišvažiavau.
Aš po mokyklos stojau į savo svajonių dalyką, ir šiemet, antro kurso pačioje pradžioje mečiau. Dabar iki rugsėjo turiu atostogas nuo mokslo. Na, atvirai sakant, studijuodamas daugiau atostogaudavau nei dabar, dirbant.
January 29th, 2008 at 1:04 am
oj. oj. ojojoj!
koks pažįstamas jausmas. Daryk taip, kad paskui nesakytum: “nu š?das, kodėl gi [priežastis]”.
Nori dabar pailsėti – ilsėkis. Nori mokytis – mokykis. Su jei ką – palaikysiu morališkai (jei jau visuomenė labai spaus dėl to, kad nestojai/negulei/nesisėdai…)
June 27th, 2008 at 3:21 pm
Linkiu tau, kad elgtumeis taip, kaip manai, esą yra reikalinga. Linkiu sėkmės ir užsispyrimo, nes visad atsiras tokių, kurie bandys atkalbėti nuo tiklsų ar svajonių. Taigi, visas abejones šalin ir pirmyn į kelią!