Klausk Kotrynos vol. 1
Pažiūrėkite kaip angeliškai, lyg debesėlių apsupta, miega katė Kotryna. Taip saldžiai miegautis miegu gali tik dideli išminčiai, kokia Kotryna ir yra. Nors gerokai pavėluotai (katės irgi švenčia), Kotryna pagaliau atsako į pirmuosius klausimus!
Nuo čia tekstas neredaguotas ir iki paskutinės raidės parašytas pačios Kotrynos kanopomis, oi, atsiprašau, letenėlėmis:
Greitas lyg žaibas žaibuotą vasaros naktį pats pirmasis man uždavė klausimą didysis Toras, mew. “Sakyk, katyte, kas rūpi tavo šeimyninkei?“, – švelniai, kaip visai ne koks skandinavų griaustinio dievas, klausia jis. Na, kas, po velniais, per pirmasis klausimas? Lyg mano šeimyninkei neužtektų viso blogo, kurio mažiau nei 1 procentuką gaunu aš, pirmasis, tai ir pats brangiausiasis klausimas, kurį prisiminsiu visą savo bloginimo karjerą, yra apie ją??? Kad matytumėte, kaip ką tik pasišiaušiau. Ką gi atsakau, Torai. Mano šeimyninkė yra gana nervota būtybė, kuriai labiausiai rūpi sielos ramybė. Prisiskaitė kvaiša kažkokių knygų apie tai, kad gyvūnai teikia tą ramybę, tai nuolat pasigauna mane ir glosto, glosto, glosto, mučija visaip. Sakiau, reik apmyšti jos mėgstamiausias kelnes, gal apsiramins..?
Toliau it bitutė į mano pašto dežutę atzvimbia mielosios Kamilės klausimas “Ką galima įdomaus padovanoti šeimos nariams, kad neprireiktų daug išlaidų ir būtų daugiausia rankų darbo?”. Cha, mieloji Kamiliutė, matau klausimas užduotas prieš Kalėdas, tačiau aš tyčia jį atsakau tik dabar! Tokiems brangiems žmonėms, kaip artimieji, reikia dovanoti ytin kruopščiai ir nuoširdžiai parinktas dovanas, tad tikiuosi puikiai susitvarkėi ir be mano pagalbos. Tikiu tavim, mew. Na, o ateičiai patarčiau pavartyti šį tinklaraštį (anglų kalba) – 101 Handmade Gift Ideas. Tikras perliukas!
Ilzė mus su Elžbieta sveikina su šv. Kalėdomis. Ir tave ir tave, Ilze! Tikiuos pajutai Kalėdų dvasią. Aš tai, kai nušvilpiau pačią didžiausią kulšį nuo stalo, tikrai pajutau ;)
Visai neseniai Sliurpius manęs paklausė, kas mane paskatino kurti šį blogą. Na nors norėčiau, mew, prisiimti visus lauro lapus ir kitus pergalę reiškiančius atributus, teks prisipažinti, kad blogo sukurimas, mano katiniškam, bet aštriam protui, dar neįkandamas dalykas. Ir viskas dėl šių nepatogių letenėlių, kad jas kur! Tačiau šiomis dienomis matydama nutysusį liūdną šeimyninkės veidą, manau, kad tinklaraštis ją atitraukia nuo šiuo metu supančių problemų. Pssss, niekam nesakyk, meilė. Kvailas dalykas,cha. Dar savo stačiomis ausimis esu nugirdusi, kad tai, esą paskatina domėtis įvairiomis išties įdomiomis temomis. Ką žinau. Kam tos įdomios temos, jei esu aš?
——
Šiam kartui tiek. Užteks man varginti savo rudas akis, suprastės regėjimas, vėl iš manęs šaipysis nuo interpolo medžio drevėje šalia mūsų balkono besislapstantis erelis. O tai, patikėkit, visai nesmagu. Laukiu naujų klausimų, mew! Kaip visad, velniškai paprasta – 24 valandas per parą it koks načnykas veikia forma, kurią rasite viršuje. Viens du ir jūsų klausimas mano dežutėje!
