Elžbietos nuotykiai

Košmaras Bananų Respublikoje

Šį blogo įrašą pradėkime pasakojimu apie katiną Igną, kuris niekada neįeis į mano knygą:

Prasidėda jis taip, kad katinas Ignas savo kelionėje sutinka vištelę Teresę, kuri pasigyrė kartą buvusi Lenkijoje ir išvadino šią Bananų Respublika. Kadangi Ignas buvo išsimokslinęs katinėlis, pasakė, kad bananai Lenkijoje neauga ir vištelė Teresė baisiai nusiminė. Nenorėdamas žiūrėti į vištelės Teresės liūdesį katinas Ignas nuvyko į Afriką, parsivežė kelias tonas bananų ir visiems lenkams išdalino po vieną bananą.

Ko aš čia taip apie lenkus? Pradėkim nuo pradžių: po 10 metų pertraukos turėjau aplankyti savo gimtinę Ukrainą. Dėl šengeno ir prasidėjusios nesamonės su Baltarusijos viza su draugu nusprendėme vykti pro Lenkiją. Bėdos prasidėjo dar neišvykos – 2 dienas niekaip nesugebėjom rasti traukinių informacijos numerio. Anei vienas rastas internete neveikė. Tad galvojam – varom VA BANK.Šeštadienį ištranzavom iš savo miestelio, tačiau tranzavimas buvo pasiutusiai nesėkmingas. Pavyko nusigauti vos pusantro šimto kilometrų. Tad nukakę iki Suvalkų įsėdom į traukinį važiuojantį į Varšuvą ir puškavom sau šiltai ir laimingai. Paskutinias valandas tą dieną…

Užsiknisimas nr.1

Nuolat besikabinėjantys latreliai, kurie vis siūlo savo apgailėtiną draugystę ir gaišina laiką.Užsiknisimas nr. 2Visi lenkai, nors ir matydami, kad nė žodžio nesupranti lenkiškai, vis viena tau visą reikiamą informaciją klos lenkų kalba ir dar
GREITAKALBE.

Užsiknisimas nr. 3

Informacijos gavimas stotyje. Pralaukiam eilutę Rytinėje Varšuvos traukinių stotyje prie tarptautinių reisų langelio. Spėkit kokią vienintelę kalbą moka operatorė? Aha, lenkų. Klausiam ar yra bilietų į pusdešimtos valandos traukinį. Ji siunčia mus į informaciją. Atlaukiam eilutę prie informacijos ir ten mums laužyta rusų kalba paaiškina, kad informaciją ar yra bilietų ir kokia kaina suteikia tik kasoje. Jau pradedam nervuotis. Grįžtam į kasą. Pasirodo bilietų nėra. Pataria pabandyt prašyt bilietų pačiam traukiny. OK, laukiam traukinio. o stotis! Skurdus skurdus pastatas, kuriame šalta ir net nėr kur atsisėsti. Tik daugybė bufetėlių su kosminėm kainom. Traukiny bilietų negaunam. Į šeštos valandos traukinį bilietų taip pat nėra. Nusivylimas. Grįžtam prie kasos. Prašom bilieto atgal į Lietuvą. Liepia eit į informaciją paklaust į katrą traukinį. Po velniais, kaip jin gali neturėt tokios info???? Jau ir draugas vos ne isterijoj. Šiaip ne taip nusiperkam į 7 valandos traukinį. Šitam košmare be miego teks praleisti 8 valandas.

Štai kaip atrodo SOSTINĖS traukinių stotis warszawa wschodnia

Vaizdelis iš arčiau. Gaila neturiu foto iš vidaus, nes ten buvo baisu išsitraukti fotoaparatą…

Užsiknisimas nr. 4

Man pradeda skaudėt gerklę. Savo seilių nurijimas atrodo lyg pusvalandžio žygdarbis. “Dievas mus vis tik myli” pagalvojam radę 24h veikiančią šiltą landynę stoty. Ten prageriam arbatą iki 2 nakties. Netikėtai padavėja, kuri linksminasi su tą naktį ten siautėjančia kompanija, liepia visiems per 15min. iš ten išsinešdint. Man net susuka pilvą. Stoty siaubingai šalta. Akys limpa nuo miego. Niekas daugiau nebedirba, aplinkui nė gyvos dvasios, išskyros nekaip atrodančius bomžus, kurie keistai į mus žiūri. Gerai, kad mes atrodom ne geriau nei jie :D Baisia lievai užmiegam ant laiptų ir visomis kitomis valios pastangomis šaltyje išbūnam iki pat 7tos.