Elžbietos nuotykiai

Nauja aistra – teatras

Prisipažinsiu – turiu maniją Gyčiui Ivanauskui. Tiesiog jo vaidmuo dramtetrio “Nusikaltime ir bausmėj” tiesiog atėmė man žadą. Tiesą sakant, tai pats geriausias spektaklis, kurį kada esu mačiusi. Žinoma, po to buvo įdomu pažiūrėti ir šio aktoriaus monospektaklį “Švyturis”. Iš tiesų labai keistas vaidmuo. Tačiau, mano subjektyvia nuomone, vienos valandos spektakliui yra per mažai. Asmeniškai aš nesugebu net įsijausti į viską ir štai rodos vos 15 minučių praėjo ir tu apstulbęs, su savo mintimis jau turi palikti salę prieš tai įteikus gėlytę ir pakštelėjus į žandą jau nebe berniukui iš salos, o pačiam Gyčiui. Aš suprantu, kad vienam aktoriui sunku išvaidinti daugiau laiko. Tiesiog šiaip…na man valandos per mažai ;) O kas įdomiausia – tai jog dėl rekonstrukcijos aktoriai spektaklių metu susiduria su žiūrovais akis į akį. Mes būnam taip arti, vos per kelis centimetrus. Ypač buvo šokas “Švytury”. Daugybė žmonių sedėjo gyvenamojo kambario dydžio salėj, kur aktoriui vaidinti palikti vos keli metrai. Ir štai “berniukas” bėga per bangas, kurios…per žingsnį nuo pirmoj eilėj sėdinčių žmonių.. Na kagi, Lapkričio mėnesio spektaklių skaičius turbut išnaudotas. Nebent nukaksiu dar į “Aš tave labai myliu“, nes girdėjau nemažai gerų atsiliepimų. Ir kadangi mano Kalėdinė Eglutė šį savaitgalį atidaro savo portretų parodėlę Mažvydo bibliotekoj ir aš ten būtinai dalyvausiu, manau reiktų užsirezervuoti vietas “Palėpėj” į “Neregėti sapnai”, kur vaidina vienas pažįstamas :)

Iš tiesų norėčiau paprašyti, kad parekomenduotumėte vertus dėmesio spektaklius. Teatras ir miestas nesvarbu :)